Per 20 metų su karščiu susijusių mirčių padaugėjo maždaug 30 ％

„Bus labai karšta“

„Šie metai bus karšti. Labai karšti. Tokie karšti, kad kai kurie ekspertai jau prognozuoja, kad jie gali sumušti 2023 metų, kaip karščiausių metų [stebėjimo] istorijoje“, — sausio pradžioje perspėjo informacijos agentūra Bloomberg.

Taip ir įvyko.

Liepos 1 d. vidutinė paros temperatūra Maskvoje viršijo normą 7 laipsniais.

„Nuo 1879 metų tokių metų tebuvo trys: 1938, 1954 ir 1999 m. Ekstremaliai karštais 2010 metais vidutinė paros oro temperatūra viršijo 25 laipsnius nuo liepos 12 iki 31-os. Tolimais 1938 metais, irgi labai karštais, karščiai nusistovėjo liepos 4 ir tęsėsi 3 dienas, paskui temperatūra šiek tiek nukrito, o kita stipraus karščio banga prasidėjo liepos 16 d. ir truko 3 paras“,

— savo TG kanale papasakojo informacinės agentūros „Meteonovosti“ vyr. specialistė Tatjana Pozdnjakova.

El Niño ir La Niña

Ekspertai teigia, kad Gretą Tunberg taip neraminantis anglies pėdsakas, — toli gražu ne vienintelė ekstremalaus atšilimo priežastis. Dar vienas galingas klimato kaitos šaltinis — Ramiojo vandenyno pusiaujinės dalies paviršinio vandens sluoksnio temperatūros svyravimai.

 

„Iš rytų į Vakarus per Ramųjį vandenyną pučiantys pasatai ta pačia kryptimi gena šiltus vandenis. Kai vėjai pučia silpniau, nei įprastai, šiltas vanduo lieka Ramiojo vandenyno centrinėje ir rytinėje dalyje, sukeldamas ten daugiau kritulių“, — aiškina „Vedomosti“.

Tokios fazės, vadinamos El Niño, kiekvieni metai įprastai būna šiltesni, nei praėję, sako Michaelas McPhadenas, Nacionalinio Okeano ir atmosferos tyrimų administravimo vyr. mokslininkas.

El Niño keičia La Niña fazė, kuri prasideda, kai iš gelmių prie Pietų Amerikos pakyla daug šalto vandens.

Daugiametis „El Niño — neutrali fazė — La Niña“ ciklas ir lemia pastarųjų kelių dešimtmečių klimatą.

Kodėl kyla El Niño, nežinoma, tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad tai yra būdas atmosferai atsikratyti šilumos į kosmosą. Prognozuojama, kad El Niño išsikvėps 2024 metų viduryje. Vidutinė temperatūra ir toliau didės, bet jos augimo tempas nebebus toks šokiruojantis, rašo Bloomberg.

„Daugelis iš mūsų mano, kad turime imunitetą karščiui“

Per praėjusius 20 metų mirtingumas nuo priežasčių, susijusių karščiu, padidėjo maždaug 30 ％, sakoma Pasaulinės meteorologijos organizacijos ataskaitoje apie klimato padėtį Europoje. 2003, 2010 ir 2022 metais dėl karščių mirė nuo 55 tūkstančių iki 72 tūkstančių žmonių. Mirtingumas nuo karščių tarp vyresnių, nei 65 metų žmonių nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio padidėjo 85 ％.

Savo kūno temperatūrą reguliuojame prakaito ir vazodilatacijos — kraujagyslių išsiplėtimo, padidinančio kraujo patekimą į audinius — sistemomis. Termoreguliacijos centras yra hipotalame, valdančiame endokrininę sistemą, susijusią su antinksčiais ir skydliauke. Ekstremalus karštis šios procesus sutrikdo.

Išanalizavę Kalifornijos 2005–2008 metų skubios medicininės pagalbos tarnybos, į kurią kurią kreipėsi 1,2 mln. vyrų ir moterų, darbą, Kalifornijos Pavojaus aplinkai vertinimo tarnybos specialistai išsiaiškino ryšį tarp oro temperatūros padidėjimo 7°С ir išeminės širdies ligos, aritmijos ir insulto, diabeto, dehidratacijos, ūmaus inkstų nepakankamumo ir šilumos smūgio išsivystymo rizikos padidėjimą.

Svarbu atminti, kad karščių keliamą šilumos smūgio ir ligų paūmėjimą dėl karščių riziką gali padidinti ir kai kurie preparatai.

Termoreguliacijos centro darbą hipotalame gali serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tricikliniai antidepresantai ir antipsichotikai; vidurius laisvinantys vaistai ir diuretikai didina dehidratacijos ir hipovolemijos — būsenos, kai dėl skysčių netekimo sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris – riziką.

Anticholinerginiai preparatai mažina prakaitavimą, o benzodiazepinai ir litis veikia subjektyvų šilumos suvokimą — pavyzdžiui, fenazepamą vartojantis pacientas gali paprasčiausiai nepajusti, kad jam pernelyg karšta.

Maisto papildai mažinti svorį — karnitinas ir žaliosios arbatos ekstraktas — gali paspartinti medžiagų apykaitą, kas padidina metabolinį šilumos išskyrimą, kas trisdešimties laipsnių karštyje itin pavojinga. Šis preparatų sąrašas nėra išsamus, įspėja Naujosios Anglijos medicinos žurnalas.

Karštis negatyviai veikia ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą.

 

 

 

 

„Daugelis iš mūsų mano, kad turime imunitetą karščiui“,

— sako Rutgers universiteto ekologijos ir darbo higienos katedros docentas Jose Guillermo Cedeño

2016 metų liepą jis 44 studentams, gyvenantiems bendrabutyje Didžiajame Bostone bendrabutyje, pasiūlė atlikti matematikos testus per 12 dienų, kai buvo ypač karšta.

Studentai, gyvenę kambariuose be kondicionierių, kur nakties temperatūra vidutiniškai buvo 26,3°С, vidutiniškai 13 ％ blogiau su testais, nei studentai, kurių kambariuose su kondicionieriais buvo komfortiška 21,4°С laipsnių temperatūra.

Daug tyrimų, atliktų laboratorinėmis sąlygomis, Jose Guillermo Cedeño rezultatus patvirtino: augant temperatūrai, kognityvinių testų rodikliai gerokai prastėja, rašo 𝑇𝘩𝑒 𝑁𝑒𝑤 𝑇𝑖𝑚𝑒𝑠. Kinijos mokslininkų analizė parodė, kad temperatūros pakilimas vos keturiais laipsniais — pasak dalyvių, jie tebesijautė komfortiškai — atminties ir reakcijos greičio testo rodiklius sumažino vidutiniškai 10 ％.

Tyrėjai aptiko ryšį tarp karščio ir agresijos, aptikę, kad karštomis dienomis įvyksta daugiau žmogžudysčių, užpuolimų ir buitinio smurto atvejų. Vašingtono valstijos universiteto psichologijos katedros docentė Kim Meidenbauer mano, kad toks reaktyvios agresijos augimas gali būti susijęs su savikontrolės susilpnėjimu.

„Polinkis į neapgalvotus veiksmus ar negebėjimas save kontroliuoti — visa tai veikia karštis“,

— man ji.

Jos nuomone, tai vyksta, nes tokiomis dienomis resursai nukreipiami išlaikyti termoreguliacijos sistemos darbą, ir visam kitam lieka nedaug energijos.

„Visai tikėtina, kad paprasčiausiai nelieka jėgų kai kurioms kognityvinėms funkcijoms“, — sako Kim Meidenbauer.

republic.ru