Tai ne pokštas! Siamo katė – straipsnio apie fiziką autorė. Apie ką šis tyrimas

1975 metais žurnale „Physical Review Letters“ buvo paskelbtas straipsnis, kurio bendraautorius yra katinas. Taip, tikras katinas. Ir tai ne pokštas. Taip atsitiko dėl publikacijų pateikimo mokslo žurnale taisyklių, taip pat dėl ​​to, kad amerikiečių fizikas nenorėjo perrašyti savo straipsnio, rašo „IFLScience“.

Kaip katė tapo fizikos straipsnio autore?

Fizikas Jackas Hetheringtonas iš Mičigano universiteto 1975 metais parašė straipsnį apie neįprastą helio-3 izotopo elgesį. Jis ketino paskelbti savo tyrimą žurnale „Physical Review Letters“.

Bet straipsnį perskaitęs mokslininko kolega pastebėjo, kad tekste autorius vietoj žodžio „aš“ vartoja žodį „mes“. Kai kurie moksliniai žurnalai priima straipsnius, parašytus vieno autoriaus, kai šis autorius samprotavimuose vartoja žodį „mes“, bet ne „Physical Review Letters“.

Hetheringtonas susidūrė su sunkiu pasirinkimu: arba pridėti dar vieną autorių, arba publikuoti straipsnį kitame moksliniame žurnale, arba pakeisti tekstą.

Tačiau fizikas nusprendė neperrašyti teksto, taip pat nenorėjo kaip bendraautorio nurodyti kito mokslininko vardo, nes tai buvo jo asmeninis mokslinis darbas. Todėl Hetheringtonas nusprendė parašyti straipsnį kartu su savo Siamo katinu, vardu Česteris (Chester).

Atsižvelgiant į tai, kad daugelis fiziko kolegų žinojo, kad jis turi katę, Hetheringtonas rado įdomią išeitį iš situacijos. Fizikai jo katinui sugalvojo pravardę F. D. C. Willardas. Katino Chesterio tėvas buvo Willardas, o raidės F ir D yra lotyniško naminės katės pavadinimo (Felis domesticus) pirmosios raidės, o C yra pirmoji vardo Česteris (Chester) raidė. Taip, straipsnis apie keistą helio-3 izotopo elgesį buvo paskelbtas su dviem autoriais.

Ši apgaulė galėjo būti nepastebėta, tačiau fiziko straipsnis tapo labai žinomas ir cituojamas. Kartais mokslininkai, norėdami aptarti Hetheringtono straipsnį, jam paskambindavo, bet kai jo nebūdavo, paprašydavo paskambinti F. D. C. Willardui. Dėl to kilo sumaištis, nes tokio mokslininko nebuvo. Po kelerių metų amerikiečių fizikas prisipažino, kad jo augintinė katė buvo įvardyta kaip straipsnio bendraautorė.

Įdomiausia tai, kad Hetheringtonas padarė savo katę dar kelių straipsnių bendraautoriu, o 1980 metais prancūzų mokslo populiarinimo žurnale pasirodė straipsnis, kuriame F. D. C. Willardas buvo įrašytas kaip vienintelis autorius.

Bendras fiziko ir jo katės darbas buvo cituojamas mažiausiai 100 kartų, todėl tai vienas vertingiausių Hetheringtono darbų.

Kalbant apie katiną Česterį, jis nugyveno 14 metų ir nugaišo 1982 m.

Apie ką yra fizikos straipsnis, kurio bendraautoris yra katė?

Kaip minėta, Hetheringtono straipsnis buvo skirtas keistam helio-3 izotopo elgesiui. Izotopai yra skirtingos to paties cheminio elemento versijos, turinčios skirtingą protonų ir neutronų skaičių atomo branduolyje.

Helis-3 kambario temperatūroje yra dujos, tačiau atvėsus iki temperatūros, artimos absoliučiam nuliui (minus 273,15 laipsnių Celsijaus), helio izotopas pažeidžia fizikos dėsnius, nes tampa superskysčiu.

Fizikas sumodeliavo izotopo elgesį, kai vietoj trilijonų helio-3 atomų buvo tik du ar keturi, ir sugebėjo paaiškinti kai kuriuos stebėjimus. Straipsnyje buvo nagrinėjamos situacijos, kai helis-3 tapo kietas esant temperatūrai, artimai absoliučiam nuliui, ir esant vidutiniškai aukštesnei temperatūrai.

Hetheringtonas nustatė, kad keturių atomų scenarijuje helio-3 elgesys vienoje formoje atitinka stebėjimus, bet ne kitoje. Mokslininkas taip pat išsiaiškino, kad esant silpnam magnetiniam laukui, taip pat nuliniam magnetiniam laukui, helio-3 entropija gali labai greitai padidėti. Tuo pačiu metu izotopas nekeičia savo būsenos iš kietos į skystą arba iš skysto į dujinę, o tai yra dar viena neįprasta helio izotopo savybė.