„Pritaikė gamybos technologiją pagal savo išteklius.“ Nepatikėsite iš ko Viduramžiais gamino popierių

Tačiau ar susimąstėte, kaip milžiniški medžiai virsta plonais popieriaus lakštais?

Popieriaus atsiradimo istorija prasidėjo senovės Egipte, kur dar prieš tūkstančius metų buvo naudojamas pirmasis popieriaus prototipas – papirusas.

Egiptiečiai jį gamino iš specialių nendrių, dėdami augalų pluoštus sluoksniais, drėkindami ir suspausdami. Ši medžiaga tapo pradžia šiuolaikiniam popieriui, kuris leido senovės civilizacijoms rašyti laiškus, pasakojimus ir religinius tekstus.

Kas ir kaip išrado popierių?

Dabartinis popierius labai skiriasi nuo senovės Egipto papiruso. Skiriasi ne tik jo išvaizda ir kokybė, bet ir gamybos procesas.

Šiuolaikinio popieriaus istorija prasidėjo daugiau nei prieš du tūkstančius metų Kinijoje, kur buvo sukurta technologija, panaši į šiuolaikinę popieriaus gamybą.

Kinai virė augalus iš kanapinių šeimos, kol susidarydavo minkšta masė, iš kurios formuodavo lapus ir juos džiovino. Šis metodas buvo toks sėkmingas, kad greitai paplito ir kitose pasaulio dalyse.

Maždaug prieš 1400 metų popieriaus gamyba pasiekė Bagdadą, kur ji tapo svarbia amatininkų veikla, o pats miestas tapo popieriaus gamybos centru.

Bagdado meistrų įgūdžių dėka popierius ir knygos pradėjo plisti naujose teritorijose, skatindamos rašto ir literatūros plėtrą visame pasaulyje.

Kai popierius atkeliavo į Europą, viduramžių amatininkai pritaikė gamybos technologiją pagal savo išteklius. Jie pradėjo gaminti popierių iš medvilnės ir lininių audinių. Senus skudurus pjaustydavo, pamirkydavo, apdorodavo ir formuodavo į popieriaus lapus.

Vėliau šis metodas buvo perimtas Šiaurės Amerikos kolonijose, kur 1690 m. buvo įsteigtas pirmasis fabrikas, gaminantis popierių iš skudurų.

Kaip gaminamas popierius?

Šiuolaikinė popieriaus gamyba prasidėjo tuo metu, kai tradicinių žaliavų, tokių kaip audiniai, pradėjo trūkti. Tada žmonės perėjo prie ekonomiškesnių ir lengviau prieinamų išteklių – medienos.

Jau 1863 m. Jungtinėse Valstijose buvo išleistas pirmasis laikraštis, kurio spausdinimui buvo naudojamas popierius iš medienos masės.

Šiandien popieriaus gamybos procesas prasideda nuo to, kai miško kirtėjai iškerta medžius ir pristato juos į gamyklas. Popieriui gaminti dažniausiai naudojama minkšta mediena, tokia kaip pušis ir eglė, tačiau kartais pasitelkiama ir kietmedžių rūšys, pavyzdžiui, ąžuolas ar eukaliptas.

Specialios mašinos pašalina žievę, o mediena smulkinama į mažas drožles.

Drožlės vėliau verdamos, kol susidaro tiršta plaušienos masė. Plaušienos apdorojimo metodas priklauso nuo popieriaus tipo: kuo stipresnis ir tankesnis popierius, tuo ilgiau trunka celiuliozės apdorojimas.

Plaušienos pagrindą sudaro celiuliozė – tvirtas ir lankstus medžiagų pluoštas, randamas augalų ląstelių sienelėse.

Celiuliozės pluoštai pasižymi tvirtumu ir geru vandens įgeriamumu, išlaikydami savo struktūrą, todėl jie puikiai tinka popieriaus gamybai.

Išvirus plaušieną, ji maišoma su vandeniu ir filtruojama per specialų tinklą, suformuojant lapą, kuris vėliau presuojamas ir džiovinamas.

Senovėje šį procesą atlikdavo rankomis, gamindami kiekvieną lapą atskirai, tačiau šiandien viskas vyksta automatiškai ir daug greičiau.

Atsižvelgiant į naudojamus pluoštus, apdorojimo būdą ir priedus, galima pagaminti įvairių rūšių ir tipų popierių: nuo tvirto kartono iki plono, lygaus rašomojo popieriaus.

Kaip popieriaus gamyba daro žalą aplinkai?

Popieriaus gamyba daro didelę žalą aplinkai. Gamybos metu susidarančios nuotekos yra užterštos cheminėmis medžiagomis, kurios gali patekti į vandenį ir dirvožemį, naikindamos ekosistemas ir keldamos pavojų žmonių sveikatai.

Be to, popieriaus gamybai būtina kirsti miškus, dėl ko gyvūnai netenka savo natūralių buveinių.

Nors rašomojo ir spausdinimo popieriaus poreikis mažėja dėl skaitmeninės transformacijos, kartono ir popierinės pakuotės paklausa nuolat auga.

Parduotuvės vis dažniau renkasi popierinius maišelius, o prekių pristatymui reikia vis daugiau kartoninių dėžių.