S. Hawkingas: P. Higgsas vertas Nobelio, o aš pralaimėjau 100 JAV dolerių (Video)

Jo pirmąjį mokslinį darbą recenzuojami žurnalai atmetė, o kiti mokslininkai P. Higgsą ir jo bendraminčius mokslininkus apkaltino nesugebėjimu suvokti esminių fizikos principų. Nepaisant ne paties šilčiausio naujų idėjų priėmimo, tuomet 34 metų Edinburgo universiteto (Jungtinė Karalystė) fizikas buvo įsitikinęs, kad jo idėja yra teisinga, tačiau neturėjo nė menkiausios vilties, kad sugebės ją įrodyti. Tačiau šią savaitę tokia kadaise radikali idėja galų gale buvo patvirtinta tarptautinės fizikų grupės, dirbančios CERN laboratorijoje ir besinaudojančios daugiau nei 20 mlrd. litų kainavusia įranga, kurios paskirtis – atskleisti Visatos paslaptis. Mokslininkai, paskelbę naujausius tyrimų, atliktų su Didžiuoju hadronų greitintuvu LHC, patvirtino, kad atrado naują dalelę, kuri tikriausiai yra Higgso bozonas. Ši elementarioji dalelė padeda paaiškinti kaip kitos elementariosios dalelės įgyja masę – savybę, kuri leidžia joms susijungti ir suformuoti žvaigždes ir planetas, o ne tiesiog skrajoti Visatoje šviesos greičiu. 83 metų sulaukęs prof. P. Higgsas, atvykęs į Šveicariją betarpiškai stebėti savo teorijos teisingumo patvirtinimo, buvo akivaizdžiai sujaudintas audringų aplodismentų auditorijoje, kurioje vietas kai kurie klausytojai užsiėmė dar iš vakaro prieš pranešimą. Braukdamas ašaras P. Higgsas sakė: „Norėčiau savo sveikinimus perduoti kiekvienam, prisidėjusiam prie šio pasiekimo. Iš tiesų nuostabu, kad tai įvyko dar man gyvam esant“. Profesorius buvo, kaip įprasta, kuklus. Jis nepaliaujamai atsisakinėjo duoti interviu ir ką nors komentuoti tvirtindamas, kad visa garbė turi atitekti mokslininkams, įrodžiusiems, kad jo teorija buvo teisinga.

Mokslininkas jau ilgą laiką nepatogiai jaučiasi vien dėl to, kad prie dalelės pavadinimo prisegta jo pavardė.

BC garso inžinieriaus iš Niukaslio sūnus užaugo Bristolyje ir su pagyrimu baigė Kotemo vidurinę mokyklą.

Viename mokyklos susirinkime jis garbės lentoje pamatė buvusio tos pačios mokyklos mokinio, garsaus kvantinės fizikos specialisto P. A. M. Diraco pavardę ir nusprendė paskaityti ką šis mokslininkas yra nuveikęs. Netrukus jis labai susidomėjo šiais skaitiniais ir, norėdamas patenkinti savo smalsumą, apie kvantinę fiziką perskaitė visą jam prieinamą informaciją.

P. Higgsas įstojo į Karaliaus koledžą Londone, kurį 1950 metais baigė su aukščiausio lygio pagyrimu. Jis nebuvo priimtas dirbti to paties koledžo lektoriumi, todėl tapo mokslininku Edinburgo universitete.

„Eureka“ akimirką mokslininkas patyrė besivaikštinėdamas Cairngorms nacionaliniame parke, o grįžęs į darbą ir parašęs mokslinį darbą buvo nuviltas – recenzuojantis žurnalas, kuriame mokslininkas tikėjosi savo darbą publikuoti, jį atmetė, tačiau mokslininkas tvirtino, kad žurnalo recenzentai aiškiai jo nesuprato.

Po darbo publikavimo 1964 metais iš P. Higgso ir kolegų buvo tyčiojamasi, jie buvo išvadinti jaunaisiais apsimetėliais ir skatinami mesti savo mokslinę veiklą dar iki „profesinės savižudybės“.

JAV mokslininkas prof. Gerraldas Guralnikas, kartu su kolegomis Tomu Kibble'u ir Dicku Hagenu mokslinį darbą ta pačia tema publikavęs vos keliais mėnesiais vėliau, prisiminė tulžingą susitikimą su žinomu Vokietijos fiziku Werneriu Heisenbergu, kurio vardu pavadintas kvantinės mechanikos garsusis „neapibrėžtumo principas“.

Jis sakė: „Daug žymių žmonių mums aiškino, kad klydome. W. Heisenbergas sakė, kad nesuprantu fizikos dėsnių, – o tai yra gana įtikinama, kai esi 26 metų ir galvoji kaip susirasti darbą“.

Tuo tarpu trečiadienį visa pasaulio mokslo bendruomenė vienu balsu pagyrė P. Higgsą – kai kurie netgi siūlė mokslininką įšventinti į riterius.

Prof. Stephenas Hawkingas teigė, kad P. Higgsas savo darbais užsitarnavo Nobelio premiją, tačiau pripažino, kad naujosios dalelės atradimas jam pačiam buvo nuostolingas.

Jis sakė: „Su Gordonu Kane'u iš Mičigano universiteto susilažinau, kad Higgso dalelė nebus atrasta. Panašu, kad ką tik pralaimėjau 100 dolerių“.