Įsimintiniausi visų laikų "Šnobeliai"

Medicina

Bene įspūdingiausias pasiekimas medicinos mokslų srityje "Šnobelio" premija buvo apdovanotas tik pernai – prizą pelnė prancūzų gydytojai Emanuelis Ben-Susanas ir Mišelis Antonjetis. Daugiau kaip trejus savo mokslinės karjeros metus jie paaukojo ruošdami išsamias rekomendacijas kolegoms, kaip kolonoskopiją (žarnyno tyrimą) atlikti taip, kad būtų minimizuota rizika susprogdinti pacientą. Kitą ne mažiau svarbią premiją medicinos srityje 2004 m. gavo psichiatras ir kriminalistas Stivenas Stekas (Veino universitetas, Mičiganas, JAV) su sociologu Džeimsu Gandleksu iš Oberno universiteto (Alabama, JAV). Šie amerikiečių tyrinėtojai premiją pelnė po jų darbų praėjus tik daugiau kaip 10 metų. Jų straipsnis žurnale "Social Forces" buvo publikuotas 1992 m. Jame tyrėjai įtikinamai įrodė, kad didelis kantri (country) stiliaus muzikos kiekis vietinės radijo stoties eteryje didina savižudybių skaičių.

Taikos "balandžiai"

"Šnobelio" premijos organizatoriai gana savotiškai įsivaizduoja, už ką galima ir reikia skirti taikos premiją. Savo laiku ji buvo skirta, pvz., Britų karališkajam laivynui, kuris per pratybas tikrus sprogmenis pakeitė šūksniais "Babach!", ir japonų būgnininkui Daisukei Inoue – už tokio taikos aspektu diskutuotino dalyko kaip karaoke išradimą. Visai neseniai, 2010 m. "Šnobelio" taikos premiją gavo Ričardas Stivensas, Džonas Atkinsas ir Endrius Kingstonas iš Kilo universiteto (Jungtinė Karalystė). Ji buvo skirta už tikrų britų mokslininkų vardo vertą rezultatą – mokslinį populiaraus įsitikinimo, kad plūdimasis palengvina skausmą, patvirtinimą. Vis dėlto stipriausia taikos premija per visą "Šnobelių" istoriją galima pavadinti 1999 m. apdovanojimą. Jį gavo Karlas Furjė ir Mišelis Vongas iš Johanesburgo (PAR). Jie abu – patento nr. WO/1999/032331 savininkai. Kuklus šio išradimo pavadinimas – "Automobilinė saugos sistema". Inovatyvią pietų afrikiečių sistemą sudaro nesudėtinga įsilaužėlio ar vagies aptikimo schema ir liepsnosvaidis.

Fizika

Visi žino, kad po 2010 m. fizikos srities "Šnobelio" premijas dera vertinti išskirtinai: vargu ar kas nors šimtmečio pradžioje galėjo numanyti, kad žmogus, kuris kartu su kolega aprašė mokslinį varlės magnetinio levitavimo tyrimą, po 10 metų keliaus atsiimti jau visai kitą "Šnobelio" apdovanojimą. Vis dėlto tikrajam fizikos srities visų laikų favoritui grėsmė prarasti šį statusą kažin ar reali. Pavyzdžiui, 1993 m. premiją gavo savo netradicinėmis mokslinėmis nuostatomis plačiai žinomas Lui Kervranas "už išvadą apie tai, kad kalcis vištos kiaušinių lukštuose susidaro šaltosios branduolinės sintezės būdu". Kitas tyrimas, nepaisant silpnų nobeliškų perspektyvų, aiškiai susijęs su istorija, nes aktualus su viena iš fundamentaliausių dabartinės visuomenės problemų. 2008 m. premiją gavo amerikiečiai Dorianas Reimeris ir Duglasas Smitas, matematiškai įrodę, kad plaukų sruogos, virvutės ir panašūs dalykai (pvz., ausinių laidai) neišvengiamai susimeta į mazgus.

Chemija

Labai dažnai chemijos "Šnobelis" tampa ryškiausiu ceremonijos akcentu. Nepaisant to, daugelis šios kategorijos tyrimų susiję su ypač svarbiais klausimais, kurie metų metus jaudina tiek mokslo bendruomenę, tiek plačiąją publiką. 2005 m. būtent šioje kategorijoje buvo apdovanoti mokslininkai, kurie pagaliau išsiaiškino, kur žmonės plaukia greičiau – vandenyje ar cukraus sirupe. Dar vieną įsimintiną premiją 2000 m. gavo italų ir amerikiečių mokslininkų grupė, kuri įrodė, kad biocheminiu požiūriu meilė niekuo nesiskiria nuo stipraus obsesinio-kompulsinio (manijų ir įkyrių veiksmų) sutrikimo. O vos prieš penkerius metus tarptautinį pripažinimą pelnė išsyk dvi mokslininkų grupės: amerikiečiai įrodė, kad gėrimą "Coca Cola" galima naudoti kaip efektyvią kontracepcijos priemonę, o Taivano atstovai įrodė, kad su "Coca Cola" viskas iš tikrųjų yra priešingai. Įdomiausia tai, kad straipsniai pasirodė atitinkamai 1985 ir 1987 m., o antrasis, ko gero, buvo parengtas kaip pirmojo paneigimas.

Matematika

Nobelio premija už pasiekimus matematikoje neskiriama, o štai "Šnobelių" – duoda. Ir "šnobelišką" matematiką visi labai myli. Kaip kitaip būtume sužinoję, kaip pagal kai kuriuos Indijos dramblio (Elephas maximus indicus) parametrus galima nustatyti bendrą jo paviršiaus plotą? (2002 m. premija). Du geriausi matematikos kategorijos apdovanojimai, kurie drąsiai galėtų pretenduoti į favoritus visų kategorijų nominacijoje, kad ir kaip keista, turi bendrojo pobūdžio temą, kuri matematikai gana tolima. 1993 m. Grinvilio miestelio (Pietų Karolina, JAV) gyventojas Robertas Feidas – užkietėjęs statistikos mėgėjas – po ilgų skaičiavimų gavo skaičių 1/710609175188282000 – šioje trupmenoje po kablelio rikiuojasi 18 nulių ir tik paskui prasideda kiti skaičiai. O dar šis skaičius, anot R. Feido, atspindi tikslią tikimybę, kad Michailas Gorbačiovas – Antikristas.

O vos po metų matematikos "Šnobelį" gavo organizacija, iš kurios mažai kas tikėjosi – Pietinė Alabamos valstijos baptistų bažnyčia. Ko gero, įkvėpta pritrenkiančios kaimyninės Pietų Karolinos gyventojo sėkmės, bažnyčia įvertino valstijos gyventojų, kurie papuls į pragarą, jei neis išpažinties, skaičių. Pasirodo, tai net 1,86 mln. žmonių – 46 proc. valstijos populiacijos.

Kitos nominacijos

"Šnobelio" organizatoriai, skirtingai nei kolegos iš Nobelio premijų skyrimo komiteto, neriboja savęs siauru nominacijų ratu. Tad 1997 m. "Šnobelis" buvo skirtas ir meteorologijai – mokslą, kurios pasiekimai pernelyg dažnai lieka neįvertinti. Bernardas Vonegutas, pasaulinio garso rašytojo Kurto Voneguto brolis, tąsyk po mirties gavo apdovanojimą už darbą "Viščiukų nunešimas kaip tornado gūsių greičio indikatorius". Vėliau, 2000 m., Chrisas Nisvanderis iš Tusono (Arizona, JAV), gavo premiją už pasiekimus kompiuterijos moksluose. Jis sukūrė programą "PawSense", kuri geba atpažinti, kada klaviatūra vaikšto katinas. Beje, jei turite noro, paskutinę Windows 7 pritaikytą programėlės versiją galima įsigyti kūrėjo internetiniame puslapyje.

Kol kas vienintelį "Šnobelį" astrofizikos srityje 2001 m. gavo Džekas ir Reksela van Impai iš Mičigano (JAV) – už įrodymą, kad juodosios skylės atitinka visus pragaro kriterijus. Nesunku nuspėti, kad nei ponas, nei ponia van Imp nėra astrofizikai. Užtat Garetas Džonsas iš Bristolio universiteto (Jungtinė Karalystė) su kolegomis iš Kinijos – tikrų tikriausi biologai. O savo premiją 2010 m. gavo už straipsnį, publikuotą visai solidžiame žurnale "PLoS ONE", kuris dažnai minimas žiniasklaidos naujienose iš mokslo pasaulio. G. Džonso vadovaujami tyrėjai pirmieji moksliškai dokumentavo faktą, kad "Cynopterus sphinx" rūšies šikšnosparniai praktikuoja oralinį seksą (o kokį gi kitokį praktikuoti kybant žemyn galva?) ir net suformulavo keturias hipotezes apie tokių veiksmų funkciją.

Ko gero, pats tarpdiscipliniškiausias iš visų tarpdisciplininių tyrimų "Šnobeliu" buvo įvertintas 2002 m. Karlas Krušelnickis iš Sidnėjaus universiteto (Australija) apklausė beveik 4,8 tūkst. žmonių ir išanalizavo gautus duomenis apie šlamštą, kuris kaupiasi... bamboje. Greičiausiai proveržio vardo vertas K. Krušelnickio darbas iki šiol tebėra visų bambos tyrinėtojų biblija :) Pabaigai – dar vienas darbas, pretenduojantis į lyderio poziciją absoliučioje "Šnobelių" įskaitoje. Tai – visai "šviežias" Kreigo Beneto, Abigailio Beirdo, Maiklo Milerio ir Džordžo Volfordo tyrimas. Šie amerikiečių neurofiziologai stebėtinai tiksliai pagavo "Šnobelio" premijų skyrimo idėjos esmę – net patys beprotiškiausi ir, iš pirmo žvilgsnio, iš koto verčiantys tyrimai gali turėti mokslinės vertės. Minėti mokslininkai pademonstravo, kad tam tikrų gana sudėtingų instrumentų ir tam tikrų statistikos žinių turintys smegenų tyrinėtojai galvos smegenų aktyvumą gali aptikti net ir negyvos lašišos smegenyse.