Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje šiandien galima išgirsti ar paskaityti apie žmonių keliones į ateitį ir praeitį bei apie laiko mašinas tokioms kelionėms. Žurnalisto Vytauto Leščinsko romane „Daktaras Lorencas“ (2012) Lietuvos mokslininkas sukūrė tokią laiko mašiną, o pernai Vilniaus kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ buvo rodomas Mokslų akademijos nupirktas brazilų mokslo populiarinimo filmas „Žmogus iš ateities“ apie laiko mašiną kelionėms į praeitį sukūrusį keistuolį mokslininką. Ar tokie filmai populiarina mokslą ar tik mulkina žmones? Ar tokios idėjos realios, ar jos neprieštarauja mokslui, neprieštarauja fundamentaliems fizikos dėsniams? Ar jos kada nors galėtų įvykti ir nunešti mus į kitas galaktikas arba į praeitį?