Jei paukščiai skrenda sunkvežimyje, ar sunkvežimis palengvėja? (Video)

Taip sako Davidas Lentinkas iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje, kurio komanda sukūrė skrendančių nepririštų paukščių kuriamos aerodinaminių jėgų matavimo sistemą.

Pasverti plasnojantį paukštį nelengva, sako Lentinkas. Plasnodamas, jis stumia orą aukštyn ir žemyn, o tai reiškia, kad efektinis svoris kinta. Negana to, judėjimas ore kinta keletą kartų per sekundę. „Vonios svarstyklėms reikia kelių sekundžių jūsų svorio nustatymui,“ sako jis. „Mums reikia itin greitai svorį lyginančios sistemos.“

Jie sukūrė dėžę su spaudimo jutikliais visame jos viduje, tiksliai matuojančiais oro slėgį 100 kartų per sekundę.

Filmuodama vidaus dėžėje pakylančius ir nusileidžiančius paukščius bei matuodama sukuriamą jėgą, Lentinko komanda išsiaiškino, kad keldami sparnus, jie praktiškai nesukuria vertikalios jėgos – tampa praktiškai besvoriai. Tačiau nuleisdami sparnus, jie orą spaudžia taip stipriai, kad vertikali jėga dvigubai viršija kūno svorį (Journal of the Royal Society Interface, doi.org/zfm).

„Taigi, jei vežami paukščiai suplasnotų vienu metu, sunkvežimiui reikėtų atlaikyti dvigubai didesnį svorį, paukščiams mojant žemyn – ir jokio svorio mojant aukštyn,“ sako Lentinkas. Realybėje paukščiai plasnoja skirtingu laiku, tai reiškia, kad vidutiniškai krovinio svoris liks stabilus.

Jų „svarstyklės“ taip pat galėtų tiksliau išmatuoti aerodinamines skrendančių dronų savybes, pažymi Lentinkas.

Plačiau

Colin Barras
New Scientist № 3005