Mokslininkai išsiaiškino, kodėl nuolat vėluojame

Mokslininkai bandė išrišti šį klausimą ilgus dešimtmečius, ir apčiuopė kelis iškalbingus bruožus, kaip Sumathi Reddy papasakojo The Wall Street Journal.

„Yra visokiausių atgrasymų ir bausmių už vėlavimą, ir paradoksalu, kad vėluojame netgi jei gresia bausmės ar kitos pasekmės,“ Reddy sakė Justinas Krugeris, Niujorko verslo mokyklos socialinis psichologas.

Viena iš akivaizdžiausių ir labiausiai paplitusių dažno žmonių vėlavimo priežasčių yra paprasčiausias negebėjimas tiksliai numatyti, kiek truks kokia nors veikla – vadinamoji planavimo klaida. Tyrimas parodė, kad žmonės, vertindami užduotis, patrumpina numatomą jų trukmę netgi 40%.

Kitas bruožas, labai gali būt, susijęs su pirmuoju, yra tas, kad amžini vėluotojai dažnai būna ir devyndarbiai. 2003 m. tyrimas, kuriam vadovavo Jeffas Conte iš San Diego valstijos universiteto JAV, parodė, kad iš 181 Niujorko metro operatorių, kurie atlikinėdavo daug užduočių – dažniau vėlavo į darbą.

Taip vyksta, nes atliekant daug užduočių vienu metu, sunkiau suvokti, ką darai, kaip pasakojo Drake'as Baeris.

2001 m. Conte taip pat išsiaiškino, kad dar yra ir asmenybės tipas, kurį turintys žmonės labiau linkę vėluoti. Pasitempę, orientuoti į tikslą A tipo žmonės dažniau būna punktualūs, nei B tipo asmenys, kurie labiau atsipalaidavę ir labiau linkę vėluoti.

Iš tiesų, A ir B tipo žmonės skirtingai jaučia laiko tėkmę, pažymi Reddy. Trys ankstesni Conte tyrimai parodė, kad A tipo žmonėms minutė praeina per 58 sekundes, kai tuo tarpu B tipo žmonės minutę praeinant jautė per 77 sekundes.

„Taigi, jei yra 18 sekundžių tarpas… laikui bėgant šis skirtumas gali susidėti,” sakė Conte.

Aišku, visos šios žinios nebūtinai padeda išspręsti problemą – vertinama, kad JAV kasmet dėl vėluojančių žmonių patiria 90 mlrd. dolerių nuostolį.

Bet mokslininkai jau ruošia strategijas, galinčias palengva pagerinti mūsų punktualumą.

Žmonėms, nuolat nepakankamai įvertinantiems užduoties atlikimo laiką, veiklos suskaidymas į labai detalius žingsnius gali padėti žmonėms geriau vertinti visos užduoties įvykdymo trukmę. 2012 m. tyrimas taip pat parodė, kad paprašius žmonių prieš atliekant užduotį ją įsivaizduoti, jų atlikimo trukmės vertinimas tampa realesnis, pasakoja Reddy The Wall Street Journal.

Vėluotojai taip pat turi suvokti, kad jie negali būti dviejose vietose vienu metu, ir stengtis suplanuoti mažiau veiklų, su ilgesnėmis pertraukomis tarp jų.

Kalbant apie asmenybės tipą, deja, nelabai daug ką galima pakeisti. Bet įsisąmoninimas, kad reikia tai kompensuoti, gali pagelbėti.

Pripažinimas, galiausiai, yra pirmas pokyčių žingsnis.

Šaltiniai: The Wall Street Journal, Business Insider

Fiona MacDonald