Mokslinės kairiarankiškumo priežastys ir pasekmės

Kairiarankiams pasaulis veikiausiai atrodo nesąžiningas. Nuo žirklių iki benzininių pjūklų ir sporto inventoriaus, dauguma daiktų tiesiog nėra jiems skirti. Ir ne taip jau seniai daugumą kairiarankių versdavo valgyti ir rašyti dešine.

Tiesą sakant, tokia praktika išlikusi dar daug kur pasaulyje. Net kalba juos diskriminuoja: itališkas žodis „sinistra“ (it. kairė), kilęs iš lotyniško žodžio sinister (lot. kairys, angl. blogas, nuodėmingas), tuo tarpu kai kuriuose ispaniškai kalbančiuose kraštuose, daryti ką nors "por izquierda" arba kairėn, yra sinonimas darymo ko nors nedoro. Ir anglų kalboje žodis „right“ (angl. dešinė) reiškia ir „teisingai, tinkamai“.

Tad kodėl maždaug vienas iš 10 yra kairiarankis?

Visų pirma, verta žinoti, kad šis 10 procentų santykis yra toks pat visame pasaulyje, kas remia genetinę „rankiškumo“ idėją. Keletas dvynių tyrimų parodė, kad 25% pagrindinės rankos atvejų galima paaiškinti asmens genais. Genetikė Silvia Paracchini iš St Andrews universiteto Škotijoje sako, kad šis skaičius stebėtinai mažas, bet patvirtintas daugeliu tyrimų.

Paracchini sako, kad ankstesniais tyrimais buvo tikimasi rasti geną, tiesiogiai apsprendžiantį rankiškumą. Bet 100 000 žmonių iš viso pasaulio nuskaityti genomai ir juose nerastas toks genas leidžia manyti, kad tokio geno nė nėra. „Tai mus labai domina todėl, kad iš tiesų to nesuprantame. Tai labai įdomu, ir kartu paslaptinga,“ sakė ji vasarį, kalboje Karališkoje draugijoje Londone.

Paracchini sako, kad jos, kaip italės, kalbančios rankomis, visai nestebina, kad ji tiria rankiškumą. Drauge su kairiarankiu PhD studentu, jos laboratorija panaudojo duomenis, iš pradžių skirtus disleksijos tyrimams, ir stengėsi nustatyti vadovaujančios rankos genetinį pagrindą.

Kodėl dešiniarankiai daug labiau paplitę, klausia ji. „Turi būti evoliucinis pranašumas.“

Jie atrado, kad DNR, daranti įtaką rankiškumui, taip pat apsprendžia ir mūsų kūnų asimetriją. „Mes atrodome simetriški, tačiau jei pažvelgtume į vidaus organus, ten daug asimetrijos,“ sako Paracchini.

Atsakymas gali slypėti retoje būklėje, situs inversus. Pasireiškianti 1 iš 20 000 žmonių – taip pat ir ispanų dainininkui Enrique Iglesias – ji lemia veidrodinį pagrindinių organų išsidėstymą. Taigi, pavyzdžiui, širdis būtų dešinėje kūno pusėje, arba kepenys ir blužnis kairėje.

Paracchini su komanda išsiaiškino, kad genetinio kodo dalis, kuri žmonėms lemia situs inversus yra ta pati, kuri apsprendžia ir vyraujančią ranką. Dėl šios asimetrijos kairiarankių didesnis corpus callosum – stora nervų skaidulų juosta, jungianti dešinę ir kairę smegenų pusę. Kairiarankių ši dalis yra 11 procentų – arba 25 milijonais nervinių skaidulų – didesnė, ir tai paspartina komunikaciją tarp dviejų smegenų pusrutulių.

Kitaip, nei manyta anksčiau, dominuojančios rankos turėjimas nėra vien žmonėms būdinga savybė. Yra ir kitų kairių ir dešinių gyvūnų. Paracchini sako, kad tai logiška: Būtų neekonomiška, jei abi rankos veiktų vienodai gerai, sako ji. Evoliuciškai toks dubliavimas nebūtinas.

Dar priduria, kad bet kokia kairių diskriminacija yra visiškai nepagrįsta. „Kairiarankiai turi pranašumų kai kuriose sporto šakose ir gali būti labiau įgudę tam tikrose srityse, nes jų smegenys plastiškesni,“ sako ji, pabrėždama, kad jiems tenka gyventi pasaulyje, priderintame dešiniarankiams. „Smegenys gali prisitaikyti, jos turi prisitaikyti.“

Katie Silver
www.sciencealert.com