Mokslininkai atskleidė, kodėl žmonės tiki Dievą

Anot jo, neįmanoma religinio tikėjimo paaiškinti vienu motyvu, o tam, kad taptų populiari, religija privalo atsižvelgti į įvairius žmonių poreikius ir siekius. Tai gali paaiškinti, kodėl svarbiausiose pasaulio religijose apstu prieštaravimų.

„Nesvarbu, ar Dievas egzistuoja, ar ne, kadangi religijos tikslas yra patenkinti mūsų bazinius žmogiškuosius poreikius. Jei norite sukurti religiją, kuri turės daug pasekėjų, turite vienaip ar kitaip atsižvelgti į visus žmonių troškimus.

„Jei teigsite, kad vienintelis būdas pasiekti Dievą yra meditacija ir įsigilinimas, tuomet ekstravertai jos vengs, tačiau jei mokysite priešingai – atstumsite intravertus. Turite sukurti religiją, kuri atsižvelgs į visų žmonių vertybes“, – teigė S.Reissas.

Jo nuomone, ankstesni bandymai paaiškinti religinį tikėjimą psichologiniu aspektu buvo pernelyg siauri – atsižvelgta tik į religijos gebėjimą suteikti moralinį palengvėjimą, pagalbą susitaikant su mirtimi.

S.Reissas pastebi, kad didžiosios religijos atsižvelgia į visus pagrindinius žmogiškuosius poreikius. Jų mokslininkas išskiria 16: smalsumas, susitaikymas, šeima, garbė, idealizmas, nepriklausomybė, tvarka, fizinis aktyvumas, galia, romantika, taupumas, socialiniai ryšiai, maistas, statusas, ramybė ir atlygis.

Nors šie poreikiai būdingi visiems, žmonės juos vertina skirtingai: vieniems svarbesni vieni, kitiems – kiti. Tokias išvadas jis priėjo atlikęs tyrimą su 100 tūkst. žmonių.

„Mes atsižvelgėme į maždaug 270 skirtingų religinių tikėjimų ir praktikų bei kaip jie yra susiję su esminiais žmonių troškimais. Mano manymu, praktiškai viskas religijoje yra kurio nors iš tų 16 poreikių išraiška arba jų kombinacija.

Pavyzdžiui, jei esi ypač ambicingas, pasiekimus vertinsi labiau nei kiti žmonės. Dievas yra matomas kaip Visatos kūrėjas, o tai yra didžiausias įmanomas pasiekimas – tad jus tai žavės.

Jei esate atgailaujantis žmogus, tuomet Biblijoje aprašomas Dievo įtūžis jums turės didelę vertę. Tačiau jei, priešingai, siekiate taikos – Dievo įtūžiu bodėsitės. Užtat jie turi Dievą, kuris atsuka kitą žandą.

Religijose apstu priešingybių – tokiu būdu siekiama patraukti skirtingus žmones“, – aiškina S.Reissas.

Skirtingi asmenybių būdo bruožai gali lemti, kokią religiją žmogus pasirinks ar net apskritai bus netikintis. Pavyzdžiui, Katalikų bažnyčios mokymai ir suteikiamas bendrumo jausmas traukia tuos, kuriems svarbi šeima.

Tuo metu tie, kuriems ypač svarbu nepriklausomumas, nenori kliautis kitais, todėl dažniau tampa ateistais.