Ugnies naudojimas per tūkstantmečius: kaip milžiniškas progresas sukėlė milijardus mirčių

Rugpjūčio 2 dieną publikuotame tyrime, amerikiečių mokslininkai praneša šiuolaikinių žmonių genome aptikę aril angliavandenilių receptorius koduojančią mutaciją, kurios neturi primatai (taip pat ir pirmykščiai žmonės – neandertaliečiai ir denisoviečiai). Mokslininkai tvirtina, kad ji atsirado kaip reakcija į toksinus, susidarančius, degant medienai ir galinčius pakenkti žmogaus imuninei ir reprodukcinei sistemai. Visai tikėtina, kad būtent dėl kontakto su ugnimi (taip pat ir ruošiant maistą) išsivystė žmonių atsparumą šiems toksinams.

Tai ne vienintelis pranašumas, kurį žmonijai suteikė ugnies naudojimas. 2011 metais Drezdeno technikos universiteto chemijos profesorius Тhomas Henle aptiko, kad melanoidinai, susidarantys, termiškai apdorojant kavą, yra auglių ląstelių gaminamų fermentų inhibitoriai. Be to, kuo labiau pagruzdintos pupelės, tuo didesnis melanoidinų potencialas. Šis pastebėjimas papildo argumentų taupyklę tų mokslininkų, kurie mano, kad kava ne tik nėra kancerogenas, bet ir gali užkirsti kelią kai kurių vėžio rūšių atsiradimui.

Melanoidinų būna visame apkepintame maiste – būtent jie ir sudaro tą būdingą rusvą plutelę ant produkto paviršiaus. Kaip išsiaiškino tyrimus atlikę italų mokslininkai, duonoje esantys melanoidinai, – anglies šaltinis anaerobinėms bakterijoms (ypač bifidobakterijų štamams). Tai yra, mokslininkai daro išvadą, kad junginiai, kurie yra tiesioginis maisto kepimo rezultatas, yra mūsų žarnyno floros prebiotikas.

Tačiau tai tik viena nuomonė. Kiti tyrimai rodo, kad kad dar vienas kaitinimo ir kepimo produktas – akrilamidas – yra vėžio išsivystymo priežastis. Beje, ši išvada gauta, remiantis bandymais su gyvūnais, ir akrilamidų įtaka žmonėms nėra įrodyta.

Visgi, ugnis atnešė ir nemažai neigiamų pasekmių: manoma, kad būtent kvėpavimas laužo dūmais pagimdė rūkymo kultūrą, o anglies deginimas neigiamai veikia aplinką ir keičia klimatą. Ugnis buvo ir viena iš patriarchato išsivystymo priežasčių, nes sudarė sąlygas moterims likti prie ugnies ir ruošti maistą, kol vyrai eidavo medžioti, rašoma leidinyje. Atsiradus laužams, šalia kurių buvo šildomasi ir kuriuose buvo ruošiamas maistas, žmonės ėmė dažniau burtis vienoje vietoje, ir tai spartino ligų plitimą. Nuo atviros ugnies galėjo nukentėti ir žmonių akys, o dūmai teršė plaučius.

Dėl ugnies naudojimo galėjo išsivystyti žmonių atsparumas toksinams, patenkantiems į organizmą su dūmais

Praeitą savaitę žurnale PNAS publikuotas Australijos mokslininkų tyrimas, kuriame tvirtinama, kad ugnies naudojimas padėjo plisti vienai iš pražūtingiausių žmonijos ligų – tuberkuliozei. Vertinama, kad dėl šios ligos mirė daugiau nei milijardas žmonių, ir, remiantis nauju tyrimu, visa tai gali būti pasekmė erzinančio dūmų poveikio, skatinusio prie laužo susirinkusius mūsų protėvius kosėti – ir taip platinti bakterijas.

Siekdami suprasti, kaip ugnis galėjo paveikti ligos išsivystymą, mokslininkai panaudojo matematinio modeliavimo metodą. Jie nagrinėjo dvi gentis tokiomis sąlygomis, kokios vyravo prieš 70 tūkstančių metų (kai, mokslininkų manymu, atsirado tuberkuliozė). Viena gentis naudojo ugnį, kita – ne. Lygindami jų gyvenimus, mokslininkai pamatė, kad antros genties sveikata geresnė už pirmos. Taip jie priėjo išvadą, kad būtent ugnis paskatino bakterijų išsivystymą – Mycobacterium tuberculosis pirmtakių, pasinaudojusių dėl ugnies atsiradusiomis nepalankiomis žmonių sveikatai sąlygomis, ir tapusių tuberkuliozės platintojomis.

Mokslininkai sako, kad dėl tos pačios priežasties galėjo išsivystyti ir kitos sunkios ligos, perduodamos oro lašeliniu būdu. Jei tai tiesa, tai šioje istorijoje ryškėja tikra likimo ironija: inovacija, ugnies panaudojimas, suteikusi postūmį progresui, tuo pat metu išprovokavo mirtinų pavojų žmonių populiacijai išsivystymą.

Анастасия Зырянова
slon.ru