Pasaulį sudrebinusi astronaujiena: ką žinome apie arčiausiai Žemės esančią egzoplanetą ir kada ten skrisime?

Vandens molekulių skaičius planetoje, jos atmosfera, sukimasis aplink savo ašį – visus šiuos faktorius iš principo įmanoma įvertinti, bet tik atliekant detalesnius stebėjimus. Kol kas įmanoma tik sumodeliuoti, kaip vystytųsi planetos paviršius ir ar jame būtų skysto vandens, priklausomai nuo įvairių šių faktorių verčių. Tą jau spėjo padaryti net kelios mokslininkų grupės – štai vienas straipsnis, štai kitas, štai trečias. Ir tai vos per dvi dienas nuo paskelbimo apie atradimą. Bendra išvada – skystas vanduo planetos paviršiuje egzistuoti gali, bet tam reikia palankių sąlygų.

Tinkamumas gyvybei

Jeigu planetoje ir yra skysto vandens, ar tai iškart reiškia, kad joje gali atsirasti ar egzistuoti gyvybė? Toli gražu. Vien skysto vandens gyvybei nepakanka. Didelę problemą tokioje žvaigždėje, kaip Kentauro Proksima, sukelia žvaigždės aktyvumas. Nors apskritai žvaigždė spinduliuoja beveik tūkstantį kartų mažiau energijos, nei Saulė, jos ultravioletinių ir rentgeno spindulių srautas panašus į mūsų žvaigždės. Tai reiškia, kad žvaigždės žybsniai yra panašiai dažni ir panašiai galingi, kaip ir Saulėje; bent vienas žinomas žybsnis, užfiksuotas 2004-aisiais, yra netgi galingesnis už galingiausią žinomą Saulės žybsnį. O planeta taigi gerokai arčiau! Proksimos rentgeno spinduliuotė, pasiekianti planetą, yra maždaug 400 kartų didesnė, nei atitinkama Saulės spinduliuotė Žemėje. Tokia spinduliuotė galbūt ir nesudegintų planetos atmosferos, bet energingi fotonai gali labai pažeisti bet kokias besiformuojančias sudėtingas struktūras – gyvybės pradmenis. Taigi tikėtis šioje planetoje gyvybės tikrai neverta.

Ar įmanoma būtų tokioje planetoje gyventi žmonėms, jei sugebėtume iki ten nuskristi? Turbūt kad taip – joje sąlygos neturėtų būti daug pavojingesnės, nei orbitoje arba Marso paviršiuje. Net ir didelis rentgeno spindulių srautas – išsprendžiama problema. Bent jau tikrai ne sudėtingesnė, nei pats skrydis į kitą žvaigždę.

Kelionė pas kaimynus.

Labiau fantastinis, bet intriguojantis klausimas apie šią sistemą yra – ar mes ten nuskrisime, o jei nuskrisime, tai kada? Iš vienos pusės, turime pagrindo optimizmui – šį pavasarį paskelbta apie projektą Breakthrough Starshot, kuriuo ketinama į Kentauro Alfos (taigi ir Proksimos) sistemą nusiųsti mažyčių zondų. Jie būtų varomi didžiuliais lengvais veidrodžiais – šviesos burėmis – kurie leistų juos įgreitinti iki 20 % šviesos greičio; taip kelionė iki kaimyninės žvaigždės truktų tik apie 20-30 metų. Projekto atstovai teigia, kad tokiam skrydžiui pasiruošti įmanoma per artimiausius 25 metus, taigi gali būti, kad po 50-60 metų sulauksime pirmų nuotraukų iš Kentauro Alfos sistemos. Kosminiais mastais tai – mažytis laiko tarpas. Ir netgi žmogiškais masteliais matuojant, perspektyva tikrai džiugina – daugelis mūsų dar sulauks to laiko. Aišku, projektas gali užsitęsti, gali kilti problemų, gali nepavykti pasiekti tokių greičių… bet per šimtą metų nedidelis zondas Kentauro Alfos sistemon nuvykti gali.

Žmonių kelionių į kitas žvaigždes, deja, reikės palaukti. Visų pirma, žmonių skrydžiams reikia gerokai didesnių erdvėlaivių, nei planuojami Breakthrough Starshot. Visų antra, kelių dešimtmečių kelionėje žmonėms reikės ne tik būti įgula, bet tiesiog gyventi – tai gali sukelti daugybę psichologinių problemų, apie kurias kol kas gal net nepagalvojome. Išbandyti žmonių gyvenimą tokiomis sąlygomis būtų sudėtinga ir iš techninės, ir iš etinės pusės – čia ne Marso misijos imitacija, uždarant grupę žmonių porai metų laboratorijoje. Be to, žmonės nepakeltų labai didelių pagreičių, taigi erdvėlaiviai turėtų būti įgreitinami palengva – šviečiant į juos iš Žemės prieigų tą padaryti irgi būtų sunku. Kiek reikės laukti, kol toks skrydis taps įmanomas – nežinia; yra teigiančių, kad taip nebus bent artimiausią tūkstantį metų. Iš kitos pusės, žmonija progresuoja nesuvokiamai sparčiai ir ateities prognozės beveik visada pasirodo esančios per daug konservatyvios (nors tenka pripažinti, kad būtent kosmoso kolonizavimas yra ta sritis, kurioje fantastai ir futuristai pasirodė pernelyg optimistai), taigi gali būti, kad žmonės Kentauro Proksimoje b apsilankys dar iki 3000-ųjų metų.

Laiqualasse
http://www.konstanta.lt