Nežinodamas, niekada nepagalvotum: 14 nuostabių išradimų, kuriuos mokslininkai „nukopijavo“ nuo gamtos

Pateikiame 14 gamtos įkvėptų išradimų, kurie puikiai tarnauja mokslininkams ir praverčia mums kasdieniame gyvenime.

1. Drugių ekranai

Intensyvias drugių sparnų spalvas ir atspalvius sukuria ne sparną nudažantis pigmentas, o mikroskopiniai kristalai – atspindėdami šviesą skirtingo ilgio bangomis, jie suformuoja drugelių sparnų spalvas ir raštus.

Įdėmiai išstudijavę šį drugelių „išradimą“, mokslininkai sukūrė monitorių, kuriame spalvos pasirodo ne perduodant šviesą iš už ekrano, o tiesiog atspindint ją.

„Mirasol“ pavadinti monitoriai sunaudoja gerokai mažiau energijos nei skystųjų kristalų technologijos pagrindu veikiantys įrenginiai. Pirmiausiai šį ekraną ketinama pritaikyti elektroninėms knygų skaityklėms, tačiau technologiją taip pat norima paversti neatsiejama išmaniųjų laikrodžių, telefonų ir kt. įrenginių dalimi.

2. Vorų pleistras

Ar žinote kodėl žmogus voras neužsimušė nukritęs iš kažkeliolikto ar keliasdešimto aukšto? Ogi todėl, kad jo voratinklio gija nenutrūko. O ji nenutrūko todėl, kad voratinklio gija yra 5 kartus tvirtesnė nei plienas.

Voro tinklas ne tik tvirtas, bet ir tamprus bei lengvas. Be to, jis lipnus tik tam tikrose vietose. Priešingu atveju voras pats priliptų prie savo voratinklio. Ištyrę voratinklius mokslininkai sukūrė naujo tipo medicininį pleistrą, kuris gali būti nuplėšiamas nežalojant odos.

Toks tvirtas, tamprus ir dalinai lipnus pleistras gali būti naudojamas tvirtinant medicininius įrenginius prie ypač jautrios naujagimių ar senų žmonių odos.

3. Gleivūnų įžvalgos

Susipažinkite – tai gleivūnai. Nors pats gleivūnų pavadinimas nuteikia greičiau nemaloniems, negu naujiems atradimams, šis įspūdis ne visuomet teisingas.

Gleivūnai maitinasi skleisdami žiuželius. Plėsdamasis gleivūnas turi gerai paskaičiuoti, mat kiekviena atšaka ir jungtis tarp jų, reiškia išgyvenimui būtinų medžiagų sąnaudas. Nors gleivūno matematiniai gebėjimai yra abejotini, tačiau ir savais metodais šie organizmai tvarkosi neprasčiau nei diplomuoti inžinieriai.

Japonų mokslininkai atliko eksperimentą. Žemėlapio centre, kuriame buvo pažymėtas Tokijas, jie įkurdino gleivūną, o kiekvieno gretimo miesto vietoje padėjo po avižinį dribsnį.

Per 26 valandas, plėsdamasis ir ieškodamas maisto, organizmas pasiekė visus „gardžiuosius“ miestus, o šias atšakas sujungė į sistemą. Pasirodė, kad gleivūno išsišakojimas beveik identiškas ilgai ir dėsningai plėtotai Tokijo ir aplinkinių miestų geležinkelio tinklų schemai.

Mokslininkų manymu, kompiuteriu sumodeliavus gleivūno mitybos būdą, galima būtų pagreitinti procesus, kuomet planuojami optimaliausi ir mažiausiai sąnaudų reikalaujantys transporto tinklai.

4. Dino-elektrinės

Kol vieni mokslininkai „nusirašinėja“ nuo gyvosios gamtos, „Siemens“, matyt, atrado inžinierių su paleontologo gyslele. Bent taip galima aiškinti bendrovės pristatytus vėjo jėgainių patobulinimus.

Pirmiausiai, nusižiūrėjus į stegozauro nugaros šarvuotas plokštes, buvo pakeista jėgainių mentės forma. Mentės plotas kiek padidėjo, o kartu išaugo ją veikiančios ir traukos, ir kėlimo jėgos. Be to, jėgainė tapo tylesnė.

Antruoju „dino-patobulinimu“ tapo mentės plokštumos pratęsimas iki pat pagrindinio veleno. Taip padidintas turbinos efektyvumas. „Siemens“ prie jėgainės menčių taip pat pritvirtino nedidelius pelekėlius – jie formuoja nedidelius oro sūkurius, kurie nežymiai sustiprina menčių sukimąsi.

5. Adatos smegenyse

Ragauodegiai turi ilgus geluonis, kuriais gręžia skyles medžiuose – ten vabzdžiai palieka savo kiaušinius. Ragauodegio geluonis sudarytas iš dviejų dalių – judėdamos paeiliui bei viena kitą paremdamos, jos padeda šiam vabzdžiui be didesnių pastangų išgręžti skylę medyje. Ir ne tik medyje, bet ir žmogaus kaukolėje.

Tiesa, kaukolėje skylės gręžia nebe vabzdys, o daktaro Ferdinando Rodriguez y Baena sukurtas prietaisas, kurio veikimo principas nužiūrėtas nuo ragauodegių geluonių.

Manoma, kad tokia kompiuteriu valdoma adata leis atlikti mažiau sudėtingas smegenų operacijas bei sumažinti chirurginės intervencijos mąstą.

6. Grybienos pakuotė

Čežantis, girgždantis, cypiantis – tai vis polisterenas, kurį naudojame pakuodami prekes. Deja, ilgai yrantis polisterenas nėra gamtai draugiška medžiaga, be to, jis neperdirbinėjamas – tai tiesiog per brangu.

Įmonė „Ecovative Design“ pasiūlė išeitį – vietoj polistereno, medžiagų pakavimui galima naudoti grybieną. Norimoje formoje užauginamas pelėsis, vėliau jis paliekamas patalpose, kuriose palaikoma +65 °C temperatūra. Šiluma sustabdo grybienos augimą ir ji sutvirtėja. Štai ir turime pakuotę, kurią galima kompostuoti.

Gamintojai skelbia, kad pagal kainą, naujoji medžiaga gali rungtyniauti su dirbtinėmis plastiko medžiagomis.

7. Dirbtinis lapas

Mokslininkai kuria daugybę įdomiausių dalykų. Štai mokslininkas Julianas Melchiorri sumanė pagaminti dirbtinį lapą.

Neskamba labai įspūdingai, tiesa? Bent jau kol kas lapų nepritekliaus nejaučiame. Todėl toks išradimas gali pasirodyti tik kaip tuščios užgaidos paisymas bei laiko švaistymas. Tačiau pasirodo, kad šitas lapas gali būti labai naudingas.