Brangiausiai parduoti moksliniai dokumentai, kurie savu laiku pakeitė žmonijos istoriją

Nors pats M.Kopernikas nesuvokė savo darbo svarbos, jo poveikį žmonijos istorijai sunku pervertinti. Ir tai nėra tik religinės doktrinos paneigimas ar teisinga astronomija – svarbiausia, kad, supratusi, jog Žemė nėra visa ko centras, žmonija pradėjo suvokti, kiek dar visko reikia pažinti.

Vienintelis išlikęs Alano Turingo užrašų sąsiuvinis

Alanas Turingas laikomas teorinio kompiuterijos mokslo pradininku, pirmuoju dirbtinio intelekto kūrėju. Iš esmės jis padėjo pagrindus viskam, ką dabar vadiname kompiuterija. Tiesa, už tai dovanų nuo savo šalies gavo galimybę ramiai nusižudyti.

Alano Turingo likimas toks keistas, kad  XX a. viduryje gyvenęs žmogus po savęs paliko tik vieną žinoma užrašų sąsiuvinį. Tas sąsiuvinis ir buvo parduotas 2015 m. rugpjūtį „Bonhams“ aukcione Niujorke už 1,025 mln. dolerių.

Nuo jaunystės buvęs matematikos genijumi, 1936 m., pats būdamas 24 m. amžiaus, jis jau kūrė teorinius kompiuterių mokslo pagrindus, formalizavo algoritmo ir skaičiavimo teoriją, kurią bandė savo sukurta Turingo mašina. Prasidėjus karui 1939 m. dirbo legendiniame „Blechley Park“, kur įsikūrė britų kontržvalgybos koduotojai.

Būtent jo elektromechaninis kompiuteris „Bombe“, sukurtas patobulinus lenkų mokslininkų šifravimo mašiną „Bomba Kryptologiczna“, galiausiai iššifravo daugelį Vokietijos sąjungininkų šifruočių, padėjo įveikti net „Enigmą“ kodą.

Po karo A.Turingas kūrė dirbtinio intelekto koncepciją, Turingo testas ir šiuo metu laikomas itin svarbiu. O 1954 m. birželio 7 d. 41 metų mokslininkas nusižudė. Mat dėkinga Didžiosios Britanijos valdžia, išsiaiškinusi, kad jis homoseksualas, pasiūlė jam gydytis arba sėsti į kalėjimą.

„Gydymas“ kažkokia hormonų terapija visiškai sutrikdė genialaus mokslininko nervų sistemą. Žodžiu, gėjus buvo įveiktas. Net keista, kad dar palaukė, kol jis įveiks fašistų šifrą.

Alberto Einsteino reliatyvumo teorija

Šis vyras yra tikra mokslo „roko žvaigždė“. Žurnalo „Times“ įtakingiausių visų laikų vardų sąraše jis įrašytas šeštoje vietoje – iškart po Marilyn Monroe – jo ruda 1931 m. odinė striukė aukcione parduota beveik už 150 tūkst. dolerių, kišeninis laikrodis už 352 tūkst., vaikystėje naudotos kaladėlės už 82,5 tūkst., atvirukas draugui už 98 tūkst. dolerių.

Žodžiu, Albertas Einsteinas tapo itin retu egzemplioriumi mokslo pasaulyje – popikona ir žvaigžde. Keista, kad jo laiškai meilužei, sovietų žvalgybos bendradarbei Margaritai Konenkovai, 1998 m. nesulaukė susidomėjimo (pasiūlyti 180 tūkst. dolerių netenkino pardavėjų).

Užtat jo 1939 m. laiškas JAV prezidentui T.Ruzveltui apie branduolinio ginklo pavojų parduotas už 2,1 mln. dolerių, o filosofui Ericui Gutkindui 1954 m. rašytos mintys apie religijos primityvumą bei „primityvias vaikiškas Biblijos legendas“ 2012 m. „Ebay“ buvo parduotos už 3 mln. dolerių. Tačiau jis dar rašė ir mokslinius darbus (kaip netikėta), už kuriuos, beje, kolekcininkai irgi negaili itin solidžių sumų. Nors kai kada įkainiai šiek tiek stebina.

Pavyzdžiui, 1912 m. A.Einsteino pasirašytas 72 puslapių „Generalinės reliatyvumo teorijos“ manuskriptas – ilgiausias ir seniausias iš trijų išlikusių – 1987 m. „Sothesby“ aukcione buvo parduotas už 1,155 mln. dolerių.

O štai antroji jo ranka surašyta 1905 m. darbo „Reliatyvumo teorija“ kopija 1944 m. aukcione buvo parduota už 6,5 mln. dolerių. Tiesa, tokią nemažą ypač tiems laikams kainą lėmė patriotiniai motyvai – A.Einsteinas kopiją parašė 1943 m. specialiai tam, kad pardavęs ją paaukotų pinigus pergalei kare. O nupirkusi ją Kanzaso miesto gyvybės draudimo kompanija manuskriptą padovanojo JAV Kongreso bibliotekai.

Kad ir kaip būtų, tačiau reliatyvumo teorijos vertę tikrai galime skaičiuoti ne rankraščiais.

Parengta pagal newatlas.com publikacijas