Brangiausiai parduoti moksliniai dokumentai, kurie savu laiku pakeitė žmonijos istoriją

Pasaulyje yra daugybė itin brangiai kolekcininkų įvertintų mokslinių įrankių bei prietaisų.

Štai 1933 m. Niujorko bankininkui H.Gravesui Šveicarijoje pagamintas kišeninis laikrodis „Supercomplication“ 2014 m. „Sotheby“ aukcione buvo parduotas už 24 052 309 JAV dolerius. Gal jis tiek ir vertas – keletą metų kurtas ir gamintas laikrodis išties buvo kažkoks analoginis išmanusis kompiuteris, kuris netgi galėjo atlikti kai kurias navigacijos funkcijas.

Arba brangiausia visų laikų astroliabija – prietaisas, kuriuo arabų pirkliai pagal žvaigždes nustatydavo kelią. 2014 m. „Sotheby“ aukcione Londone už varinę Otomanų sultonui Bayezidui II (1447–1512) priklausiusią astroliabiją kolekcininkas sumokėjo 1 546 447 JAV dolerius.

Tačiau šį kartą kalbėsime ne apie poliruotu metalu švytinčius, sudėtingų detalių gracija žavinčius įrankius, o apie knygas, atlasus, rankraščius, laiškus bei mokslinius projektus. Juk pasaulį labiausiai keitė būtent jie.

Aristotelio „De animalibus“

2016 m. birželį šį knyga „Bonhams“ aukcione Niujorke buvo parduota už 941 tūkst. dolerių.

Nors tai nėra originalas – Theodoro Gazos iš graikų į lotynų kalbą išversta knyga išspausdinta 1476 m. Italijoje, tačiau patį tekstą prieš 2400 metų sukūrė pirmasis pasaulyje tikras mokslininkas.

Ši knyga – viso biologijos mokslo pradininkė. Joje pirmą kartą išdėstyta susisteminta ir išsami gyvūnų studija. Nieko nė iš tolo panašaus nebuvo sukurta iki pat XVI a.

Martino Waldseemullerio pasaulio žemėlapis

Viena iš keturių išlikusių vokiečių kartografo Martino Waldseemullerio (1470–1520) sukurto unikalaus pasaulio žemėlapio kopijų 2005 m. Londono „Christie“ aukcione buvo parduota už 1 001 920 dolerių.

Šiuo metu tai vienintelis toks žemėlapis privačiose rankose. Kuo unikalus šis 1507 m. sukurtas žemėlapiukas?

Na, pirmiausia tai pirmasis pasaulyje spausdintas gaublys, pirmasis ištobulintas ir tikslus pasaulio žemėlapis, aprėpiantis 360 laipsnių kampą. Tai pirmasis žemėlapis, kuriame atskirai pavaizduoti Šiaurės ir Pietų Amerikos žemynai, pirmasis, kuriame pažymėtas atskiras Ramusis vandenynas, pirmasis, kuriame aiškiai pavaizduotas Horno ragas ir  Pietų Amerikos vakarų pakrantė.

Galiausiai – tai pirmasis pasaulio žemėlapis ar gaublys, kuriame Amerika yra pavadinta Amerika. Štai kas atsitinka, kai bažnyčios remiama mokslo gimnazija pasamdo talentingą kartografą, kad tas šiek tiek pataisytų senstelėjusius Ptolemėjaus geografijos žemėlapius ir papildytų juos naujausių atradimų duomenimis.

Andreaso Vesaliuso „Apie žmogaus kūno medžiagą“

Briuselyje gimęs A.Vesaliusas (1514–1564) iš esmės laikomas žmogaus anatomijos mokslo pradininku.

Būdamas tik 23 m. amžiaus jis tapo mokslų daktaru ir Padujos universiteto profesoriumi, dėsčiusiu chirurgiją bei anatomiją. Jo išleistas fundamentalus veikalas „De humani corporis fabrica“ sukėlė tikrą revoliuciją anatomijos moksle ir savo svarba nenusileidžia Niutono „Principia“.

Jis pirmas pradėjo mokyti, kad žmogaus anatomiją gydytojas turi pažinti pats atlikdamas žmogaus kūno skrodimą. O ši jo knyga laikoma bene nuostabiausiai iliustruotu visų laikų medicinos veikalu.

A.Vesaliusas ne tik sugebėjo pataisyti daugybę klaidų ligi tol dėstytame žmogaus anatomijos moksle, bet ir asmeniškai prižiūrėjo savo atlaso spausdinimą, pats kontroliavo, kaip geriausi Venecijos dailininkai rengė per 200 medinių blokelių iliustracijoms, atidžiai sekė, kad visi atvaizdai būtų tiksliai ten, kur tekste surašyti jų komentarai.

Todėl gautas veikalas savo kokybe taip aplenkė laiką, kad net praėjus 500 metų medicinos žinovai vis dar laiko jį labai vertingu ir reikšmingu. Svarbiausia, kad tokį darbą padarė žmogus, tuo metu dar nė nesulaukęs trisdešimties.

Tad gal ir logiška, kad nors šios knygos egzempliorių buvo išspausdinta kur kas daugiau negu vienas, vieną 1543 m. birželį išleistą jos originalą „Christies“ aukcione 1998 m. pavyko parduoti už 1,652 mln. dolerių. Nebloga spausdintos knygelės kaina.

Tačiau reali tokios knygelės, kuri medikus išmokė ir kaulų, ir raumenų, ir smegenų, ir kraujo indų, ir nervų ir visų kitų žmogaus audinių pažinimo, vertė, matyt, kur kas didesnė.

Mikalojaus Koperniko „Apie dangiškų sferų sukimąsi“

Na, ko jau ko, o veikalo, kuris sugriovė naivų žmonių įsitikinimą, kad jie yra visatos centras, Žemė stovi vietoje, o viskas sukasi aplink ją, nepaminėti  negalime. Sunku patikėti, tačiau M.Koperniko (Nicolaus Copernicus) darbas „De revolutionibus orbium coelestium“, kuriame buvo pateikti išsamūs įrodymai, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai, pasirodė mažiau nei prieš 500 metų.

„Chrisie“ aukcione Niujorke 2008 m. už 2 210 500 dolerių parduota knyga buvo išleista 1543 m. Nors M.Kopernikas ją parašė praktiškai trimis dešimtmečiais anksčiau, jis pats ilgai priešinosi jos išleidimui, tad pirmoji spausdinta kopija buvo įteikta jau mirties patale gulinčiam mokslininkui.

Gana protingas žingsnis – taip ir mokslinę tiesą pavyko išplatinti, ir inkvizicijos teismo išvengti. Juk beveik šimtmečiu vėliau pamėginęs pritarti šioje knygoje išdėstytoms tiesoms, Galileo Galilėjus buvo gerokai pakankintas ir turėjo 25 metus gyventi namų arešto sąlygomis.