| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2016–12–26)
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1: Galutiniai rezultatai: Merck vakcina nuo Ebolo – 100% efektyviGeroji Ebolos epidemijos, 2014-2015 užklupusios Vakarų Afriką, pusė – ji suteikė mokslininkams retą galimybę lauko sąlygomis išbandyti naujus vaistus ir vakcinas, kurios galėtų būti naudojamos prieš ateityje galinčius kilti ligos protrūkius. The New York Time praneša, kad The Lancet publikuotame straipsnyje patvirtinama Merck vakcinos, išbandytos Gvinėjoje, teikiama greita ir puiki apsaug nuo mirtino viruso.
2: ALPHA eksperimentas pirmą kartą užfiksavo iš pozitrono ir antiprotono sudaryto antivandenilio šviesos spektrąNature publikuotame straipsnyje, ALPHA eksperimentas praneša apie pirmą kartą užfiksuotą antimaterijos optinį spektrą. Šis pasiekimas atveria visiškai nuujas antimaterijos tyrimo perspektyvas.
3: Kurie smegenų tinklai reaguoja, kai užkliudomi įsitikinimai?USC mokslininkai išsiaiškino, kad kai metamas iššūkis politiniams įsitikinimams, žmogaus smegenyse suaktyvėja sritys, valdančios asmens identitetą ir emocinį atsaką į grėsmes
4: Disleksijos paradoksasTai atsitinka kiekvieno pokalbio pradžioje: smegenys prisitaiko prie nepažįstamo balso. Šis procesas tetrunka sekundę ar dvi, bet per šį trumpą laiką smegenys sukinėja savo rankenėles, derindamosi prie unikalaus naujo balso tembro, aukštumo, ritmo, akcento, ir balsių. Kai viskas suderinta, gali prasidėti pokalbis. Šis procesas vadinamas greitąja nervine adaptacija, ir ji vyksta nuolat. Nauji balsai, garsai, vaizdai, pjūčiai, skoniai ir kvapai sukelia smegenų atsaką. Tai vyksta taip lengvai, kad vargiai tai pastebime. Bet naujame darbe teigiama, kad būtent nervinės adaptacijos problemos gali būti disleksijos, – skaitymo sutrikimo, veikiančio milijonus amerikiečių, tarp kurių ir 1:5 – 1:20 mokinių – priežastis.
5: Elektrono ir foto pašnekesiai gali turėti didelę įtaką kvantiniams kompiuteriamsPricnetono universiteto tyrėjai sukūrė silicinius kvantinius kompiuterius prie realybės priartinantį įrenginį, kuriame vienas elektronas gali perduoti kvantinę informaciją fotonui. Tada švisos dalelė – fotonas – gali informaciją pernešti kitam elektronui, sukurdamas ryšius galinčius formuoti kvantinių kompiuterių grandis.
| |||||||||||||||||
295
(0).png)
.png)
.png)
.jpg)
.jpg)
.png)
