Raudonosios nykštukės
.
(0)
2019-10-06
23
Standartinė planetų formavimosi teorija teigia, kad jos auga protoplanetiniuose diskuose prie jaunų žvaigždžių, dulkėms po truputį jungiantis į vis didesnius darinius. Jei planetos masė viršija 20 Žemės masių, ji prisitraukia storą dujų apvalkalą ir tampa dujine milžine. Šis modelis neblogai paaiškina planetų formavimąsi prie žvaigždžių, panašių į Saulę ir didesnių; prie mažų žvaigždžių pagal modelio prognozes dujinių milžinių turėtų nebūti, masyviausios planetos būtų maždaug Neptūno masės.
(1)
2019-01-28
8
Viena iš artimiausių Saulei žvaigždžių – raudonoji nykštukė Barnardo žvaigždė – turi bent vieną planetą. Barnardo b yra maždaug trigubai masyvesnė už Žemę, o nuo žvaigždės nutolusi maždaug 0,4 astronominio vieneto. Toks atstumas panašus į Merkurijaus atstumą nuo Saulės, bet Barnardo žvaigždė yra daug blausesnė už Saulę, todėl Barnardo b pasiekia tik maždaug tiek žvaigždės spinduliuotės, kiek Saulės spinduliuotės pasiekia Jupiterį. Ir visgi tai nereiškia, kad Barnardo b nėra tinkama gyvybei.
(0)
2019-01-21
11
Dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės – mažesnės ir šaltesnės už Saulę, tačiau daug ilgiau gyvenančios žvaigždės. Taigi ir dauguma planetų sukasi aplink tokias žvaigždes. Todėl raudonosios nykštukės dažnai įvardijamos kaip gera vieta ieškoti į Žemę panašių planetų ir galbūt gyvybės pėdsakų. Tačiau dabar pristatyti stebėjimų duomenys, rodantys, kad bent vienoje labai jaunoje raudonojoje nykštukėje vyksta procesai, gerokai sumažinantys tikimybę, kad prie jos susiformavusiose planetose kada nors galėtų užsimegzti gyvybė.
(2)
2018-11-16
25
Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės esančių žvaigždžių, pranešė mokslininkai.
(0)
2017-12-26
18
Didžioji dalis žvaigždžių Galaktikoje yra raudonosios nykštukės, tad ir planetų daugiausiai turėtų būti prie jų. Deja, raudonųjų nykštukių gyvybinėje zonoje esančioje planetos yra nuolatos talžomos žvaigždės vėjo pliūpsnių bei žybsnių, kurie gali pražudyti besimezgančią gyvybę.
(0)
2017-07-21
16
Gyvybinė zona - regionas aplink žvaigždę, kuriame esančių planetų paviršiaus temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti - dažnai naudojama kaip būdas atskirti planetas, kuriose galima tikėtis rasti gyvybės pėdsakų, nuo visų kitų. Bet iš tikro šis terminas nėra labai teisingas, nes gyvybei reikalinga ne vien tinkama temperatūra.
(5)
2017-07-19
28
<em>Astronomai teigia aptikę „keistus signalus“, sklindančius iš mažos, blausios žvaigždės už 11 šviesmečių nuo Žemės.</p><p>Paslaptinguosius signalus tyrėjai užfiksavo gegužės 12
(1)
2017-02-18
19
Planetos, esančios raudonųjų nykštukių gyvybinėse zonose, yra vienas dažniausiai minimų planetų tipų, galimai tinkančių gyvybei.
(0)
2016-11-03
22
Toks klausimas, užduotas diskusijų forume AskScience, paskatino grupę mokslininkų atlikti tyrimą.
(1)
2016-08-07
17
Jau kelis dešimtmečius žinoma dvinarė žvaigždė Skorpiono AR (AR Scorpii), pasirodo, yra labai neįprasta, nes joje viena žvaigždė apšaudo kitą spinduliuote.
(0)
2016-07-08
25
Mokslininkai tyrinėja labai įdomių savybių kosminį objektą už Saulės sistemos. Pasirodo jame egzistuoja net vandens debesys.
(0)
2016-05-03
28
Tarptautinė mokslininkų grupė pirmadienį paskelbė atradusi tris į Žemę panašias planetas, kurios geriausiai tiktų gyvybės paieškoms už mūsiškės Saulės sistemos ribų.
(0)
2016-04-28
13
Kuo daugiau atrandame egzoplanetų, tuo labiau blunka riba tarp jų ir žvaigždžių. Masyviausios planetos mažai kuo skiriasi nuo rudųjų nykštukių.
