10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–07–31)

15-24 metų amžiaus moterys ir merginos sudaro penktadalį visų naujų užsikrėtimo ŽIV atvejų. Beveik 1000 kasdien užsikrečia užsahario Afrikoje.
Išmirkytas mikrobicidais žiedas gimdos kaklelyje infekcijų riziką sumažina 56%.
Ekspertai teigia, kad taip moterys tampa nepriklausomos nuo vyrų nenoro mūvėti prezervatyvus ir gali saugotis konfidencialiai.
Teigiami bandymų JAV rezultatai galės padėti suteikti joms naują apsisaugojimo priemonę.

bbc.com

Kasdienis tablečių gėrimas gali tapti praeities dalykų užsikrėtusiems ŽIV žmonėms. Išsiaiškinta, kad ilgai veikiančios injekcijos nuo viruso suaktyvėjimo veikia taip pat gerai ar geriau, nei standartinė antiretrovirusinė terapija (ART).

newscientist.com

Po 25 metų kruopščių tyrimų, prasidės Suomijoje sukurtos I tipo diabeto vakcinos klinikiniai bandymai su žmonėmis. Manoma, kad iki 2050 vien JAV 5 milijonams žmonių bus diagnozuotas I tipo diabetas (T1D). Šios autoimuninė liga, pažeidžiančios vaikus ir suaugusiuosius, kol kas negalima išgydyti ar užkirsti jai kelio.
Ja senokai buvo iškelta hipotezė, kad T1D gali būti susijusi su virusine infekcija, tad kilo mintis nuo šios ligos sukurti vakciną. Suomijoje tyrėjai ryšius ir potencialią vakciną tyrinėjo maždaug 25 metus. Dabar matomas ilgos ir daug pastangų pareikalavusios mokslinės kelionės galas – komanda sukūrė vakcinos prototipą, kurio bandymai su žmonėmis prasidės jau kitais metais.

futurism.com

Pietų Afrikoje vaikas, manoma, ŽIV užkrėstas gimdymo metu, po ankstyvo gydymo be viruo gyvena jau 8 1/2 metų — taip tarp mokslininkų atgyja viltis, kad tokie atvejai gali padėti užbaigti šią dešimtmečius trunkančią epidemiją.

washingtonpost.comtechnologijos.lt

Vieni iš šviesiausių Visatos objektų – kvazarai – pradingo sparčiau, nei tikėtasi. Astronomai mano pagaliau supratę toki keisto elgesio priežastis, ir tai gali padėti jiems paaiškinti tokių galaktikų, kaip Paukščių Takas evoliuciją.
Kvazarai yra galaktikų centruose tūnančios supermasyvios juodosios bedugnės, ryjančios gigantiškus dujų kiekius, kurios įkaitusios šviečia per visą matomą visatą. Astronomai ilgai manė, kad kvazarai šviečia milijonus metų, kol pamažu išblėsta per kelias dešimtis tūkstantmečių. Bet 2014 metais Stephanie LaMassa, dabar dirbanti Kosminių teleskopų institute Baltimorėje, Marylando valstijoje, atrado kvazarą, kuris, atrodo, lyg būtų išnykęs greičiau nei per 10 metų. Astronomijoje tai vos akimirka.
Atrodė, fiziškai neįmanoma, kad toks ryškus objektas išblėstų taip greitai. Dabar gauti duomenys, rodantys, kad tai greičiau sukelia juodųjų bedugnių badas – nelieka į jas krentančios materijos.

nature.com

wakelet.com