Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas

Paaiškėjo, kaip auksinės žuvelės bei karosai gali išgyventi 5 mėnesius be deguonies ten, kur kiti gyvūnai neištvertų nei kelių minučių ir kodėl jos būna... girtos (Video)

2017-08-14

(6)

(16)

(440)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	Technologijos.lt

Auksinės žuvelės ir laukiniai jų giminaičiai paprastieji karosai gali išgyventi penkis mėnesius neįkvėpdami deguonies – ir dabar žinome, kaip jie tai daro. Šios žuvys turi fermentų, kurie, deguonies lygiu sumažėjus, padeda angliavandenius paversti alkoholiu, kuris pasišalina per žiaunas.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Daugumai gyvūnų – taip pat ir žmonėms – deguonies trūkumas per kelias minutes baigiasi fatališkai. Angliavandenius be deguonies skaidyti galime, tačiau tada gaminasi toksiška pieno rūgštis, kuri greitai kaupiasi kūne.

Iš pirmo žvilgsnio, paprastiesiems karosams tai turėtų būti didelė problema. Jie gyvena Europos ir Azijos šiaurės tvenkiniuose ir ežeruose, kurie žiemą užšąla, tad žuviai ne vieną mėnesį, kol pavasarį ledas ištirpsta, tenka apsieiti be deguonies.

Bet karosai – ir artimos jų giminaitės auksinės žuvelės – iš padėties išsisuko. Jų organizme vykstant anaerobiniam angliavandenių metabolizmui, galutinis produktas yra ne pieno rūgštis, o alkoholis, kuris iš kūno pasišalina lengviau.

„Tokia adaptacija tarp gyvūnų itin reta,“ sako Michael Berenbrink iš Liverpulio universiteto JK.

Berenbrinkas yra narys Cathrine Fagernes iš Oslo universiteto Norvegijoje, vadovaujamos komandos, bandžiusios išsiaiškinti, kaip karosams tai pavyksta.

Jie atrado, kad šios žuvys turi savo specializuotą alkoholio gamybos sistemą. Ją sudaro fermentų rinkinio, perduodančio energijos kupinus angliavandenius mitochondrijoms, ląstelių jėgainėms, variantas. Evoliucionuodamos žuvys įgijo antrą fermentų rinkinį, kuris, sumažėjus deguonies lygiui, padeda metabolizmo produktus paversti į alkoholį. Šie fermentai iš esmės veikia taip pat, kaip mielės.

„Kai deguonies lygio mažėjimas karosams pradeda kelti šiokias tokias problemas, kitos rūšys būna seniai išmirusios,“ sako Fagernes. „Naudodamos šį metodą, žuvys atsikrato pavojingų galutinių produktų.“

Gyvenimas be deguonies

„Tai rodo, kaip svarbu suprasti paprastus anoksijos išgyvenimo mechanizmus,“ sako William Martin iš Diuseldorfo universiteto Vokietijoje.

Tyrimas rodo, kad šis prisitaikymas išsivystė prieš 8 milijonus metų bendram karosų ir auksinių žuvelių protėviui, įvykus viso genomo dvigubėjimo. Tada organizme atsitiktinai atsiranda papildomas jo genų rinkinys, kuris gali būti panaudotas naujoms funkcijoms.

Gamindami alkoholį, karosai ir auksinės žuvelės gali išgyventi ten, kur negali kitos žuvys, o tai reiškia, kad ten nėra ir plėšrūnų ar konkurentų. Bet dėl prisitaikymo šios žuvys didžiąją žiemos dalį praleidžia, 100 mililitrų kraujo turėdamos 55 miligramus alkoholio – o tai, kaip pažymi Berenbrink, viršija kai kurių šiaurinių Europos šalių alkoholio lygį kraujyje, kai dar leidžiama vairuoti.

Tad, tikriausiai nieko nuostabaus, kad žuvys būna kiek lėtesnės, sako Fagernes.