10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2017–09–18)

JAV mokslininkai sukūrė vakciną, viena injekcija atliekančią visą vakcinavimą. Vakcinos supakuotos į mikroskopines kapsules, veikliąją medžiagą išlaisvinančias reikiamu metu. Tokio būdo efektyvumas įrodytas tyrimuose su pelėmis, publikuotuose Science žurnale.
Tyrėjų teigimu, ši technologija galėtų padėti pacientams visame pasaulyje, nes vaikų skiepijimas nėra linksmas užsiėmimas, o dabar jo yra daug.
Kapsulės primena miniatiūrinius kavos puodelius su dangteliu. Svarbiausia, juos galima pakeisti taip, kad jų turinys išsilaisvintų reikiamu metu. Atlikti bandymai parodė, kad kapsulių turinys gali išsiskirti tiksliai po 9, 20 ir 41 dienos nuo injekcijos. Sukurti būdai ir turinio išsiskyrimui po šimtų dienų. Su žmonėmis bandymai dar neatliekami.

bbc.com

Tyrėjai atsitiktinai išsiaiškino, kodėl kartais nesuveikia chemoterapija. Pasirodo, vėžio ląstelėse gyvenančios bakterijos gali suardyti kai kuriuos priešvėžinius vaistus.
Tai galėtų paaiškinti, kodėl tiek nedaug žmonių sėkmingai gydomi nuo kasos vėžio gemcitabinu; trijuose ketvirčiuose iš 113 kasos vėžiu sergančių žmonių biopsijų rastos bakterijos, inaktyvuojančios gemcitabiną.
Šiuo vaistu taip pat gydomas tiesiosios žarnos ir šlapimo pūslės vėžys, tad tas pats efektas gali būti reikšmingas ir šiems žmonėms.

newscientist.com

Tatuiruočių dalų mikro- ir nanodalelės cirkuliuoja kūne ir pasiekia limfinius mazgus, rodo Scientific Reports publikuotas Vokietijos ir ESRF, Europos Sinchrotrono Grenoblyje (Prancūzija) tyrimas. Tai pirmas kartas, kai aptikti analitiniai duomenys, patvirtinantys organinių ir neorganinių pigmentų ir toksiškų elementų transportavimą o taip pat charakterizuojantys pigmentus ex vivo tatuiruotuose audiniuose. Šis proveržis buvo pasiektas dviem ESRF spinduliais.

phys.org

Praėjusią savaitę sukako 30 metų nuo Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį naikinančių medžiagų pasirašymo. Monrealio protokolo pasirašymas buvo kertinis politinis įvykis. Ši sutartis yra pirmoji Jungtinių Tautų istorijoje, kurią pasirašė visos šalys.

phys.org

Dvi mokslininkų komandos aptiko kol kas stipriausius įrodymus apie žarnyno bakterijų svarbą išsėtinės sklerozės vystymuisi. Išsėtinė sklerozė (IS) yra nepagydoma liga, kai kūno imuninė sistema atakuoja neuronus dengiantį mielino apvalkalą, taip sukeldama traukulius, išsekimą, kognityvines problemas ir taip toliau.
Viename tyrime pranešama, kad bakterijos, kurių sergančiųjų IS žarnyne aptinkama neįprastai daug, pakeitė baltuosius kraujo kūnelius taip, kad jie buvo labiau linkę atakuoti paties organizmo ląsteles, taip pat ir neuronus; kitu eksperimentu išsiaiškinta, kad labiau tikėtina, kad bakterijos iš sergančiųjų IS žarnyno bandomosioms pelėms sukels IS, nei bakterijos iš identiškų, tačiau sveikų dvynių žarnyno.

statnews.com