Visame pasaulyje mikrometeoritus renkantis norvegas pasidalino išsamia instrukcija, kaip juos surasti bet kokiame mieste ar net savo kieme: smagios medžioklės!
Meteoritą tikriausiai įsivaizduojate kaip didžiulę uolą, skriejančią per Žemės atmosferą. Šią kelionę ištvėrę objektai pardavinėjami už dešimtis tūkstančių dolerių aukcionuose, tampa muziejų ekspozicijų dalimi, ir susilaukia žiniasklaidos dėmesio. Tačiau nuosavą meteoritą galima susirasti ir pačiam, ir netgi nebūtina būti milijonieriumi. Tiesiog reikia galvoti smulkesniu masteliu. Milijoną kartų smulkesniu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Kaip ir meteoritai, mikrometeoritai yra Žemėn krentančios kosminės uolienos – bet kaip galima nuspėti iš pavadinimo, jie itin smulkūs, mažesni, nei poros milimetrų. Ir jie pasitaiko daug dažniau, nei stambieji giminaičiai: į Žemę kasmet nukrenta apie 3 000 tonų mikrometeoritų – tiek sveria maždaug 50 kašalotų, kai tuo tarpų meteoritų nukrenta vos ~55 tonos. Tad labai gali būti, kad dalis tokių smulkių kosminių svečių guli kur nors kiemo dulkėse ir laukia, kol bus surasti.
Tik bėda, kaip gi aptikti uolienas, kurių stambiausios tėra poros milimetrų skersmens, o didžioji dalis nesiekia nė milimetro? Laimei, daugelis mikrometeoritų yra magnetiniai, tad juos paprasčiausiai galima rinkti stipriu magnetu velkant per žemę. (Žinoma, yra niunsų, į kuriuos būtina atsižvelgti – tad skaitykite toliau.)
Norvegas Jonas Larsenas mikrometeoritus renka visame pasaulyje, ir nori į kosminių uolienų rinkėjų klubą pritraukti mėgėjų. Nors jo mikrometeoritų paieškos instrukcija išsami, joje taip pat yra direktyvos, nurodančios, kaip kiekvieną pavyzdį pasverti ir aprašyti, kas aktualiau tikriems tyrėjams, o ne atsitiktiniams rinkėjams. Tad skaitykite sutrumpintą jo rubrikos versiją. Sėkmingos medžioklės!
Įrankiai ir medžiagos
Trys skaidraus plastiko maišeliai
Atsparusis žymeklis (neprivaloma)
Neodimio magnetas, geriausia – su rankena
Plastiku padengtos plastiškos vielutės arba guminės juostelės
Virvelė (neprivaloma)
Pirštinės (neprivaloma)
Grubus rėtis (akučių dydis 1,5 mm, 12 ar 14 numerio tinklelis)
Smulkus rėtis (akučių dydis ~0,4 mm, 40 ar 45 numerio tinklelis)
Lėkštė ar seklus dubuo, vanduo, indų ploviklis (neprivaloma)
Stiklo plokštelė
Mikroskopas
Dantų krapštukas
Instrukcijos
Vieną maišelį paskirkite mikrometeoritų pavyzdžiams – galite ant jos pažymėti radinių aptikimo datą ir vietą.
Neodimio magnetą sudėkite į kitus du maišelius, kad jį dengtų du skaidraus plastiko sluoksniai. Vienas sluoksnis neleis mikrometeoritams neatplėšiamai prilipti prie stipraus magneto paviršiaus, o kitas bus kaip atsarginis, jei vienas sluoksnis praplyštų.
Vielutėmis ar gumelėmis pritvirtinkite maišelius prie kablio. Magnetą galima pakabinti ant virvelės, kad būtų galima jį vedžioti virš žemės paviršiaus ir nereikėtų lankstytis ar ropoti keturiomis.
Plastiku padengtais magnetais vedžiokite stogų, šaligatvių, ar kiemų paviršių. Labiausiai tikėtina ką nors aptikti ten, kur koncentruojasi lietaus nuotekos, pakelių grioviuose arba ten, kur jie keičia tėkmės kryptį ar išsilieja.
Neodimio magnetas turėtų pritraukti bet kokias magnetinėmis savybėmis pasižyminčias daleles, ir padengti plastiką sluoksniu neapetitiškai atrodančių… dalykų. Tad, pirštinės gali būti visa neprasta mintis.
Laikydami magnetą virš pirmojo, pažymėtojo, maišelio, nuimkite magnetą dengiančius plastiko sluoksnius. Ištraukus magnetą, ant plastiko likę mikrometeoritai sukris į švarų maišelį.
Kartokite procesą, kol pavyzdžių maišelyje bus pakankamai žaliavos paieškoms. Tada kruopščiai nusiplaukite rankas ir neškitės radinius namo.
Persijokite maišelio turinį per stambesnį rėtį, tada per smulkesnį. Turėsite tris skirtingo rupumo pavyzdžių krūveles.
Neperėjusios per rėčius medžiagos dalelių skersmuo didesnis, nei 1,5 mm, tad ten mikrometeoritų tikriausiai nėra. Per abu rėčius praėjusios medžiagos dalelės mažesnės, nei 0,4 mm ir su jomis darbuotis sudėtinga. Tad sutelksime dėmesį į medžiagą, išbyrėjusią per stambų rėtį, tačiau sulaikytą smulkaus.
Jeigu šie „auksaplaukės“ pavyzdžiai primena purvą, sudėkite juos į lėkštę ar negilų dubenį ir praplaukite šiltu vandeniu su šiek tiek indų ploviklio.
Šiek tiek švarios medžiagos uždėkite ant stiklo plokštelės ir padėję po mikroskopu, apžiūrėkite. Ne visos surinktos magnetinės dalelės bus mikrometeoritai, tad ieškokite mažų metalinių sferų. Medžiagą judinti, paskleisti ar išskirti įdomų egzempliorių patogu dantų krapštuku.
Aptikę sferas, padidinkite vaizdą ir atidžiai apžiūrėkite jų paviršių. Tada palyginkite radinius su objektais Larseno Project Stardust puslapyje. Kol aptiksite ieškomą mikrometeoritą, gali tekti apžiūrėti daugybę dalelių, atsiradusių dėl žmogaus veiklos, tad apsišarvuokite kantrybe.