Tai kas iš tikro protingesni - šunys, katės, o gal... rudieji lokiai? Įdomius ir netikėtus atsakymus pateikė plėšrūnų smegenų tyrimas

Tačiau dabar mokslas pateikia naujus duomenis, suteiksiančius perdėtą pasitenkinimą visiems „šunų žmonėms“. Pasirodo, šunų galvos smegenų žievėje daug daugiau neuronų, nei kačių. Šios ląstelės siejamos su įvairiais proto pasireiškimais, – galvojimu, planavimu ir sudėtingu elgesiu.

Žurnale Frontiers in Neuroanatomy publikuotame tyrime susitelkiama ne vien į mylimiausius namų augintinius. Tarptautinė mokslininkų komanda taip pat tyrė ir kitų įvairių plėšrių rūšių smegenis. Įdomu, kad tik mažesnių rūšių – šunų ir mažesnių – smegenyse buvo didesnis žievės neuronų tankis. Pavyzdžiui, dryžuotosios hienos smegenyse jų mažiau, nei šunų, o rudųjų lokių smegenų žievėje – tiek pat, kiek kačių.

Tuo tarpu meškėnai, nors jų smegenys mažos, panašaus dydžio, kaip ir kačių, turi tiek pat neuronų, kaip ir šunys, „neuronų tankiu prilygsta primatams“, ir todėl yra gan protingi. Nieko keisto, kad jie gali spręsti galvosūkius ir garsėja kaip išmoningi vagišiai.

Be to, tirtų plėšrūnų prijaukinimas smegenų neuronų sudėčiai jokios įtakos neturėjo.

„Manau, gyvūno smegenyse – ypač smegenų žievėje – esančių neuronų absoliutus skaičius, nulemia jų vidinės protinės būsenos turtingumą ir gebėjimą numatyti, kas nutiks jų aplinkoje, remiantis ankstesne patirtimi,“ pranešime teigė tyrimo autorė Suzana Herculano-Houzel iš Vanderbilto universiteto .

Komanda išsiaiškino, kad šunys turi apie 530 milijonų smegenų žievės neuronų, tuo tarpu katės – vos 250 milijonų. Palyginimui, žmogaus smegenų žievėje yra 16 milijardų. Bet prieš užriečiant nosį dėl neišpasakytos žmonių išminties, reikėtų atsiminti, kad ilgapelekės grindos jų turi 37 milijardus. Tiesą sakant, remiantis 2016 metų Scientific American Mind straipsniu, tai „sujaukia įsitikinimą, kad žmonės turi daugiau svarbių nervinių ląstelių, nei bet kuri kita rūšis planetoje“.

Naujausios studijos tyrėjai pasirinko analizuoti plėšrūnus dėl plataus jų dydžių spektro – nuo galingųjų baltųjų lokių iki mažučių žebenkščių – ir dėl to, kad tarp jų yra tiek laukinių, tiek ir naminių gyvūnų. Komanda tyrė aštuonių rūšių smegenis: naminių šeškų, mangustų, meškėnų, kačių, šunų, hienų, liūtų ir rudųjų lokių.

Prieš jie tyrimą prognozavo, kad šie padarai turės daugiau smegenų žievės neuronų, negu jų medžiojami žolėdžiai. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad mažų ir vidutinio dydžio plėšrūnų neuronų skaičiaus ir smegenų dydžio santykis iš tiesų buvo toks pat, kaip ir žolėdžių, o didelių plėšrūnų, tokių kaip lokiai, jis buvo mažesnis. Nors komandos naudotos imties dydis buvo ir mažas, tačiau panašu, kad nuo medžiojančių plėšrūnų sprunkantiems gyvūnams reikia daugiau proto, nei esame įpratę manyti.

Didelių plėšrūnų smegenų žievėje neuronų mažiau tikriausiai dėl taupomos energijos – smegenys jos sunaudoja daugiausiai.

„Mėsos valgymas paprastai laikomas energijos gavimo sprendimu, bet žvelgiant retrospektyviai, tampa aišku, kad plėšrūnai turi išlaikyti jautrią pusiausvyrą tarp to, kokio dydžio smegenis ir kūną gali sau leisti išvystyti,“ sakė Herculano-Houzel pranešime.

Taigi, šunys protingesni už kates, bet kalbant apie protą, smegenų žievės neuronų tankis dar ne viskas . „Yra daugybė būdų kaip gamta surėdė smegenis – ir mes stengiamės išsiaiškinti šių skirtumų daromą įtaką,“ paaiškino Herculano-Herzel.

Rachel Baxter