Vienas kadras iš milijono: šaltkalvis astronomas atsitiktinai nufotografavo sprogstančią žvaigždę, tačiau tokią, kad mokslo pasaulis tiesiog pašėlo – ją daugybę metų troško surasti daugybė mokslininkų, tačiau jiems nepavyko

2016 rugsėjo 20 dienas Victoras Buso nekantravo išbandyti savo naują fotoaparatą.

Tiesiai virš jo spingsojo puikus taikinys naujai įrangai — už daugiau nei 86 milijonų šviesmečių esanti spiralinė galaktika NGC 613. Jis parengė savo teleskopą, specializuotą fotoaparatą, ir pusantros valandos fotografavo galaktiką, naudodamas 20 sekundžių išlaikymą, taip sumažindamas ryškių Rosario šviesų trikdžius.

Iš pradžių nevyko nieko neįprasto. Bet maždaug po 45 minučių nuo Buso fotografavimo pradžios, tiesiai po spirale pasirodė ryški šviesa. Ir kitas 25 minutes ji vis šviesėjo.

Buso suprato, kad vyksta kažkas neįprasto. Jis susisiekė su kitu astronomu mėgėju, Sebastianu Otero, kuris padėjo apie Buso atradimą pranešti Transient Name Server, trumpalaikių astronominių įvykių, tokių, kaip supernovos, duomenų bazei.

Supernova vyksta, kai termobranduolinį kurą išnaudojusios žvaigždės centre prasidėjęs sprogimas plinta išorėn ir įspūdingai sužimba. Ankstyvieji supernovos momentai užfiksuojami itin retai.

Vos pasirodė Buso pranešimas, tyrėjai griebėsi veiksmų. Jie nukreipė teleskopus ir observatorijas į naująją supernovą, ir užfiksavo ją rentgeno, ultravioletinių ir regimųjų spindulių ruože. Per parą supernova patvirtinta teleskopais Havajuose ir Čilėje. Tada vienas astronomas reiškiniu pasidomėjo atidžiau.

„Iš principo, ankstyvas bet kokios supernovos atradimas yra įdomus, bet tada pastebėjau, kad ją atrado argentinietis astronomas mėgėjas ir panorau apie šį atradimą sužinoti daugiau,“ sako Melina Bersten, astrofizikė iš Argentinos Instituto de Astrofísica de La Plata.

Tai buvo galima sakyti, vienas iš milijono kadras. Bersten ir jos kolegos Buso tikimybę fotografuoti šį dangaus plotą būtent tada, kai šviesa pasiekė Žemę, įvertino būtent viena iš milijono, atsižvelgdami į vienos valandos stebėjimo laiką ir supernovų sprogimo galaktikoje dažnį vidutiniškai kartą per šimtą metų. Įvertinus ir kitus faktorius, tokius, kaip netoli Buso esančias miesto šviesas, tikimybė dar mažesnė.

Toks artimas žvilgsnis į supernovos gimimą – beprecedentis įvykis, suteikiantis tyrėjams išsamesnį paskutiniojo žvaigždės raidos etapo vaizdą. Bersten sako, kad Buso stebėjimo duomenys atitinka ankstesnius supernovos ankstyvųjų sprogimo stadijų modelius. Jos komanda gal netgi žino, kuris dangaus kūnas nuotraukoje; jie pasirausė Hubble kosminio teleskopo archyvuose ir rado ženklų apie geltoną žvaigždę (ar gal dvinarę žvaigždžių sistemą) toje pačioje vietoj, kur Buso nufotografavo supernovą. Kai supernovos liekanos išblės, Bersten tikisi šią vietą patyrinėti atidžiau, ir patikrinti, ar žvaigždė išties pradingo.

Kadangi supernovos sprogimo momento iš anksto nustatyti niekaip neįmanoma, tokius astronominius stebėjimus atlikti labai sunku. Bet tyrėjai kito atradimo nepalieka vien Fortūnai. Veikia įrengimai, danguje ieškantys tokių įvykių, ir automatizuoti dangaus stebėtojai aptiko supernovas, praėjus vos kelioms valandoms po jų sprogimo. Japonijoje giliai po žeme savo valandos laukia didelis eksperimentas, kuriuo tyrėjai tiksi vieną dieną užfiksuoti neutrinus iš gretimos supernovos. Jei tai pavyks, astronomai ir astrofizikai turės pakankamai laiko nukreipti teleskopus į tą dangaus plotelį ir užfiksuoti tai, ką Buso pavyko atsitiktinai užfiksuoti lemtingąją naktį.

Bersten sako, kad astronomų bendruomenei laimė nusišypsojo keleriopai. Buso tėvai skiepijo jam meilę astronomijai nuo mažumės, padėdami išlaikyti šią aistrą žvaigždėms ir suaugus. Buso turėjo ne tik vaizdų fiksavimo įrangą, bet ir pakankamai žinių, kad suprastų kas vyksta, ir greitai praneštų apie savo atradimą pasauliui.

Tai buvo ypač sėkminga Bersten ir kitiems astronomams Argentinoje. Bersten tebepalaiko ryšį su Buso, kuris, kaip ji sako, labai laimingas, kad jo stebėjimai vasario 21 d. buvo publikuoti Nature. „Jis labai laimingas, galėdamas suteikti duomenis mums, tyrėjams iš Argentinos, nes žino, kaip čia sunku užsiimti mokslu,” pažymėjo Bersten. „Neturime didelių teleskopų — turime prieigą prie Gemini, bet tik kelias naktis per metus, o tai yra niekas, palyginus su kitomis šalimis. Trūksta pinigų kompiuteriams, kelionėms, daugeliui dalykų. Tai suteikia mums galimybę parodyti, kad sugebame atlikti gerus mokslinius darbus ir analizę. Dabar mūsų pasaulis bus labiau matomas.”

Buso astronomijos mėgėjų pasaulis veikiausiai irgi taps labiau matomas. „Tai parodo astronomijos mėgėjams, kad dabar jie gali daryti didžius atradimus savo namų teleskopais,” pažymėjo Bersten.

Mary Beth Griggs

www.popsci.com