Lietuvių kalba
.
(37)
2021-01-21
167
Žurnalo „Teorinė ir praktinė lingvistika“ ketvirtajame šių metų numeryje pasirodė mūsų gerbiamo Olego Fedčenkos apybraiža apie Vidurio Rusijos upėvardžių kilmę. Tai stambiausias ir paskutinis jo veikalas, užbaigiantis visos Rusijos vandenvardžių apžvalgą. Prieš tai įvairiuose moksliniuose žurnaluose jau buvo paskelbtos Šiaurės Vakarų Rusijos, Šiaurės Rytų Europos, Suzdalės, Viatkos ir Kamos vandentakos, pietvakariuose Dniepro, pietryčiuose Dono intakų, dar ir Uralo, Altajaus, Sibiro, net Amūro ir Tolimųjų Rytų vandenvardžių kilmės tyrimo apžvalgos. Bendra jų išvada vienareikšmė — seniausi visos Rusijos federacijos vietovardžiai yra lietuviškos kilmės.
(0)
2019-11-13
-18
Mes lietuvių kalbą dažnai pristatome kaip vieną seniausių ir sunkiausių kalbų pasaulyje. Visgi, ar tai nėra tik mitas?
(4)
2019-10-09
10
Kviesdamas žmones į Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įkurtą studiją skaityti tekstų, lingvistas profesorius Vytautas Kardelis su kolegomis kuria lietuvių šneka valdomas mobiliąsias paslaugas.
(15)
2019-04-19
128
Skirtingos kalbos turi skirtingas fonetines sandaras, ir vienose naudojama daugiau garsų, nei kitose.
(14)
2019-02-04
75
Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.
(16)
2018-12-09
75
Priešo žodžiu „blemba“ niekaip neišgąsdinsi, LRT radijo laidoje „Tuzinas“ sako kalbininkė Loreta Vaicekauskienė. Šis žodis jos išvardintame populiariausių keiksmažodžių tuzine mažiau populiarus tik už du, kurių eteryje ištarti negalima.
(0)
2018-10-26
-2
Ar niekuomet nekilo klausimas, kodėl mes žodį „kelnes“ vartojame daugiskaita – ir kodėl sakome „viena pora kelnių“, nors iš tiesų kalbame tik apie vienui vienintelį rūbą? Šis fenomenas egzistuoja ne tik mūsų gimtojoje, bet ir anglų kalboje – „pair of pants“ (liet. pora kelnių).
(23)
2018-07-28
128
Kalbų vystymąsi būtų galima be vargo palyginti su biologine evoliucija. Abiem atvejais procesai vyksta pamažu ir labai nuosekliai, taigi, kalbėti apie kokį nors ryškų lūžio tašką, nuo kurio viena kalba virsta kita, tiesiog neįmanoma.
(15)
2018-03-29
144
Lietuvių kalba yra labai sena, tačiau mūsų raštas ilgą laiką formavosi ir keitėsi. Dabar mūsų kalbos abėcėlę sudaro 32 raidės, bet ar žinote, kurios iš jų nesurastumėte jokioje kitoje kalboje? Šis unikalus mūsų kalbos bruožas anksčiau kėlė rūpesčių spaustuvėms.
(0)
2018-03-06
9
Kalba yra gyva, nes keičiasi. Daugybė žodžių, kuriuos naudojame šiandien nėra tokie seni kaip mūsų kalba. Pavyzdžiui, „akiniai“ naudojamas tik nuo 1906 metų. Prieš tai šis daiktas vadintas galybe vardų, kai kurie iš jų dabar spaudžia šypseną - štai 9 senoviniai „akinių“ pavadinimai.
Kokia buvo originali žodžio „Dievas“ reikšmė? Kadaise labai seniai jis nereiškė to, ką reiškia dabar
(5)
2018-02-20
65
Gyva kalba nuolat keičiasi. Žodžiai ne tik įgyja naujas prasmes, bet ir praranda senąsias. Šiandien žodį „Dievas“ vartojame jam priskirdami tik religinę visagalio visatos valdovo ir kūrėjo reikšmę, tačiau originali šio žodžio reikšmė buvo kiek kita.
(4)
2017-10-04
79
Ar žinote, kad unikalioji lietuviška raidė Ė mūsų raidyne atsirado prieš 364 metus? Pirmą kartą ji buvo pavartota 1653 m. Danieliaus Kleino sudarytoje lietuviškoje gramatikoje.
(0)
2016-12-30
-8
Kalbininkams ir visuomenininkams pasiūlius atsisakyti nelegalų alkoholį romantizuojančių terminų naminukė, samanė ir naminė degtinė, žmonės buvo pakviesti siūlyti savo pavadinimus, kurie tinkamiausiai apibūdintų šešėlinėje rinkoje gaminamus alkoholinius gėrimus. Anot kalbininko Antano Smetonos, dauguma visuomenės pasiūlytų žodžių turi negatyvų atspalvį arba ironijos prieskonį.
(4)
2016-12-21
31
Jungtinės Tautos įvardija, jog pasaulyje šiuo metu yra 195 šalys, tačiau kalbų esama kelis kartus daugiau – apie 5-7 tūkstančius. Mūsų protėviai tarpusavyje mintis ir jausmus atskleisdavo gestais, veido išraiškomis bei emociniais sušukimais.
(5)
2016-07-22
218
Kembridžo ir Oksfordo universitetų mokslininkai pasitelkė naujausią technologiją, kad atkurtų, kaip realiai skambėjo prieš 8000 metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina. Pasitelkus sudėtingą algoritmą kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Britams jie atrodo keisti. Lietuviui – visiškai suprantami.
