Nuo 4 voltų įtampos pacientų laimė liejasi per kraštus, o nuo 5 voltų euforija ima gąsdinti: kaip veikia gilioji smegenų stimuliacija

Kova su depresija

2005 metais neurologė Helen Mayberg iš Emory universiteto (JAV) ir kanadietis chirurgas Andres Lozano publikavo pirmąjį tyrimą apie tai, kaip gilioji galvos smegenų stimuliacija padeda susidoroti su lėtine depresija. „Mano, kaip neurologės, užduotis nėra daryti žmones laimingais, – sako Helen Mayberg. – Išlaisvinu juos nuo skausmo ir neleidžiu vystytis ligai. Ištraukiu juos iš duobės tačiau toliau jie patys atsako už save ir savo gyvenimą“.

Depresijos mechanizmus Mayberg pradėjo tyrinėti dar devintajame dešimtmetyje, kai vienintele priežastimi buvo laikoma biochemija,o psichologiniai simptomai vertinti kaip cheminio disbalanso pasekmė (tuo metu vyravo hipotezė, kad depresija kyla dėl serotonino trūkumo). Vėlesniais dešimtmečiais įvyko tikras skenavimo technologijų proveržis, ir tapo įmanoma žmonių smegenis – taip pat ir sergančių depresija. Naudodami MRT, mokslininkai išsiaiškino, kad tada kai kurie smegenų regionai pernelyg aktyvūs, o kiti, atvirkščiai, prislopinti.

Mayberg susitelkė į mažą galvos smegenų plotelį – Brodmanno lauką 25, kuris, kaip rodė stebėjimai, sumažėja, sergant depresija. Vis daugėjant mokslinių tyrimų, būtent šis plotelis imtas vadinti savotišku depresijos centru. Tuo tarpu Mayberg buvo įsitikinusi, kad tai – ne tik depresijos supratimo, bet ir gydymo raktas, ypač – beviltiškai sergančiųjų. Padedama chirurgo Andresа Lozano, 2003 metų gegužę ji atliko pirmąją smegenų veikimo elektrodais operaciją. Veikiant šešių voltų įtampa, pacientė papasakojo apie savo pojūčius gydytojams, apie lengvumo jausmą, ramybės ir pavasario laukimą, tačiau kai elektrodas smegenų nebeveikė, šie jausmai praėjo.

Paskui paaiškėjo, kad šie pojūčiai nėra unikalūs, panašiai pakiliai jautėsi ir kiti pacientai, tačiau jį aprašydavo skirtingai. Kai kurie sakė, kad nelyg juos supęs dulkių debesis išsisklaidė,kiti regėjo daugiau spalvų ir taip toliau. „Pacientai matė, kad tik pašalinau tai, kas jiems kėlė nerimą“, – sako Mayberg. Remiantis jos analogija, visa tai panašu į greičio pedalo spaudimą nuspaudus stabdžius, tačiau vos patraukus koją nuo stabdžių, mašina pajuda – prasideda sveikimo procesas. Tai yra, gydymui pakanka pašalinti negatyvą.

Yra ir kitas požiūris. Kai kurie mokslininkai, pavyzdžiui, psichiatras Thomas Schläpferis ir chirurgas Volkeris A. Coenenas iš Bonos universiteto, depresiją gydo, stimuliuodami atlygio sistemos zonas.Tai yra, jie pagrindiniu depresijos simptomu laiko ne psichologines kančias (kaip Mayberg), o anhedoniją – džiaugsmo nebuvimą, negebėjimą pajusti malonumą.

„Daugelis kenčia nuo anhedonijos ir elektrodais stimuliuojant jų atlygio sistemą, galima daug pasiekti. Tačiau asmeniškai aš nemanau, kad tai yra depresija, jei žmogus nejaučia psichologinio skausmo. Jei gyvenimas tiesiog nepakankamai džiugina, vargu ar tai galima šiuo būdu pataisyti“, – svarsto Mayberg. Ji pateikia vienos savo pacientės pavyzdį: anksčiau ji turėjo problemų su alkoholiu, ir, implantavusi elektrodus į smegenis, ji grįžo namo ir pradėjo laukti, kada pajus apsvaigimą ar euforiją. Mayberg teko jai paaiškinti, kad laukti nieko nereikia, kad priklausomybės sukeltos psichologinės kančios buvo neutralizuotos, ir norint toliau visavertiškai gyventi, pamainą alkoholiui jai reikia rasti pačiai.

Savo ruožtu Thomas Schläpferis tvirtina, kad netgi pernelyg daug stimuliuojant medialinį priekinių smegenų laidą (medial forebrain bundle, MFB), jo pacientams hipomanija (lengva maniakinės būsenos forma) neprasideda. Daugių daugiausiai – fiksuojami simptomai, primenantys pasireiškiančius, kai išgeriama pernelyg daug kavos.

Suintriguota Mayberg pasakojimo apie pripratimą ir smegenų atlygio sistemą, Lone Frank medicininėje literatūroje aptiko įdomų atvejį, aprašytą dar 1986 metais. Vidutinio amžiaus amerikietei gydytojai į smegenis implantavo elektrodą, kuris turėjo padėti susitvarkyti su lėtiniu skausmu, ir pultelio mygtuku ji valdė elektrodą ir netgi reguliavo srovės parametrus. Moteriai gan greitai išsivystė priklausomybė nuo stimuliacijos: ji nebekreipė dėmesio į šeimą ir asmeninę higieną, nuo perdėtos stimuliacijos jai išsivystė prieširdžių virpėjimas, o kai galiausiai ji buvo hospitalizuota, gydytojai ant piršto, kuriuo ji spaudė pulto mygtuką, aptiko atvirą žaizdą.

Skenuojant smegenis

Ar galima skeneriu nustatyti, iš kur smegenyse randasi laimė? Mokslo žurnalistas ir neurobiologas iš Kardifo universiteto, pabandė išklausti atsakymą iš profesoriaus Chriso Chamberso. Šis klausimas profesoriui pasirodė labai naivus ir sukėlė juoką, juk netgi šiuolaikiškiausia įranga tegalima nustatyti, kurie smegenų ploteliai santykinai aktyvesni, kurie – ne. Kur jau ten tokia subjektyvi kategorija, kaip laimė. Be to, nereikia pamiršti, kad visos smegenų dalys būna aktyvios visą laiką.