Baisusis E621 - mononatrio glutamatas - gali būti net labai naudingas: naujas mokslinis tyrimas patiks norintiems sveikai maitintis

Ne vieną dešimtmetį Vakaruose maisto papildas mononatrio glutamatas (geriau žinomas kaip MSG ar E-621), buvo demonizuojamas. Ne taip seniai jis pasirodė nesąs kenksmingas, ar bent jau jo natrio dalis ne blogesnė, nei gaunama iš druskos. Tačiau dabar randasi įrodymų, kad kadaise smerkta molekulė gali padėti laikytis tinkamos dietos.

Nepaisant pavienių atvejų, kai žmonės patiria reakcijas, pavalgę daug MSG turinčio maisto, nėra patikimų įrodymų, kad ši skonį stiprinanti aminorūgštis būtų nesaugi. Iš tiesų, istorikai sieja plačiai paplitusį įsitikinimą jo žala su rasizmu, nes MSG sintezė buvo išrasta Japonijoje, o amerikiečiai ir europiečiai su šia medžiaga dažniausiai susidurdavo azijietiškuose restoranuose.

Naujame straipsnyje, publikuotame Nature Neuropsychopharmacology, parodoma, kad žmonės, leidę ksenofobiškoms gąsdinimo kampanijoms apie širdies daužymąsi ir galvos skausmą po MSG turinčio maisto pavartojimo paveikti savo dietą, ne tik praranda galimybę mėgautis puikiais skoniais. Jiems taip pat sunkiau sveikai maitintis.

Žmonių, kuriems sunkiai sekasi sumažinti antsvorį tyrimai įprastai – bet ne visada, – parodė, kad prieš maitinimąsi suvalgius buljono su MSG, sumažėja bendras kalorijų suvartojimas, palyginus su visiškai identiškos sriubos be MSG vartojimu. Tačiau veikimo mechanizmas nebuvo paaiškintas. Vėliau Harvardo medicinos centro Dr Miguel Alonso-Alonso atliko panašų bandymą, bet kai dalyviai rinkdavosi maistą, sekė jų elgesį įvairiais būdais, tarp kurių – kompiuterizuotas akių žvilgsnio sekimas ir smegenų atsako stebėjimas.

Toks nuodugnus stebėjimas yra praktiškas tik jei dalyvių imtis nedidelė, šiuo atveju 30 moterų, kurių amžius 18-30. Todėl gautus rezultatus reikia vertinti atsargiai.

Kaip bebūtų, Alonso-Alonso pranšė, kad MSG reikšmingai kalorijų suvartojimo nesumažino, bet paskatino sveikesnius pasirinkimus, ypač – mažesnį sočiųjų riebalų suvartojimą. Be to, efektas ryškiausiai pasireiškė moterims, kurios apibūdino save kaip stokojančias savikontrolės ir linkusiomis apsivalgyti.

Akių sekimas parodė, kad suvalgiusios MSG turinčio maisto, dalyvės buvo labiau susitelkusios į pasirinktą maistą, jų dėmesio neatitraukė kiti pasirinkimai bufete.

Suvalgiusių MSG kairioji prefrontalinė žievė buvo aktyvesnė, o ši smegenų dalis anksčiau buvo susieta su savęs kontroliavimu, renkantis maistą.

Nors veikimo mechanizmo negalutinai dar nesuprastas, Alonso-Alonso ir darbo bendraautoriai mano, kad tai vyko, skrandžiui pajutus glutamatą, o ne dėl jo umami skonio, kadangi dalyviai paprastai neatskirdavo, kurią sriubą jie valgydavo.

Studijoje buvo tiriamas tik vienas maistas, tad, lieka neatsakytas klausimas, ar glutamato poveikis nesusilpnėtų, jei būtų naudojamas per dažnai. Be to, yra senas stereotipas, kad pavalgę kinietiško maisto, po valandos žmonės vėl jaučiasi alkani – šio mito teisingumo Alonso-Alonso netyrė.

www.iflscience.com