Sukurta dar geresnė duomenų saugojimo atmintis net už flash laikmenas ir tai turbūt sukels naują revoliuciją: 2019 metais pasirodys technologija, kuriai - milijardai metų

JAV startuolis Catalog kuria technologiją, kuria į DNR laikmeną bus galima sutalpinti terabaitą duomenų. Kompanija tikisi šia technologija sudominti stambias informacinių technologijų kompanijas ir žvalgybos tarnybas. Tačiau visų pirma teks sugalvoti, kaip sumažint gamybos kaštus.

DNR laikmenose telpa daug duomenų ir jie patikimai saugomi šimtus metų. Mažutėlėje laikmenoje, kurios dydis kaip rafinuoto cukraus gabaliuko tilptų visi kada nors sukurti filmai, o duomenis ištraukti bus galima netgi po 10 tūkstančių metų.

Tyrėjai jau ne vienerius metus demonstruojatechnologijos efektyvumą, įrašydami į dezoksirobonukleininės rūgšties molekules L. Tolstojaus romanus, Deep Purple kompozicijas, trumpus filmukus ir gif animacijas. Tačiau tokia informacijos saugojimo forma savo kaina niekaip neprilygsta su CD diskų ar flash technologija. WIRED duomenimis, vienos minutės garso įrašymas į DNR kainuotų 100 tūkstančių dolerių.

Catalog startuolis siekia savikainą sumažinti ir DNR duomenų kaupiklius rinkai pateikti jau 2019 metais. Kompanija kuria įrenginį, kuriuo galima įrašyti po 1 terabaitą duomenų per dieną, panaudojant 500 trilijonų DNR molekulių.

Siekdama sumažinti savikainą, Catalog supaprastins duomenų kodavimo procesą. Startuolis naudos ne milijonus unikalių DNR atkarpų, kaip tai darė Microsoft, kai pagerino rekordą, įrašydama į DNR 200 megabaitų. Vietoje to kompanija generuos daug kelių rūšių DNR molekulių, kurių kiekvieną sudarys ne daugiau, nei 30 bazinių porų. Paskui milijardais fermentinių reakcijų Catalog užšifruos jas į parengtas DNR atkarpas.

Metodikos kūrėjas Hyunjun Park technologiją lygina su spausdinimo staklėmis. Duomenis iš knygos galima perrašyti ranka, o galima ir perspausdinti. Šiuo atveju kiekviena raidė — DNR molekulė. Molekules galima laisvai perstatyti, ir sudėlioti žodžius tokia pat tvarka, kaip ir knygoje.

Dėl to kompanijai nereikės kiekvienam duomenų rinkiniui kas kartą sintezuoti naujas DNR. Vietoje to startuolis rekombinuos jau parengtas molekules. Taip savikaina sumažės.

Catalog savo informacijso saugojimo sistemas planuoja pasiūlyti valstybinėms įstaigoms, IT kompanijoms, o taip pat ir Holivudui. Į DNR bus galima įrašyti slaptus dokumentus ir archyvus, medicininius duomenis ar stebėjimo kamerų įrašus. Komoanija tikisi, kad 2019 metais pirmaisiais jos klientais taps žvalgybos tarnybos ir kosmoso tyrimo agentūros.

Duomenų saugojimu DNR susidomėjo Pažangių žvalgybos tyrimų agentūra (IARPA). Žinyba siūlo viso pasaulio mokslininkams ir privačioms kompanijoms jungtis prie projekto ir sukurti „stalinį aparatą“, skirtą terabaitų duomenų, įrašytų į DNR saugojimui ir nuskaitymui.