Erdvėlaiviai su saulės burėmis
.


Erdvėlaivis su Saulės bure, praradęs kontrolę, orbitoje sukasi nevaldomas, o NASA inžinieriai bando išspręsti šią problemą.


Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių paruošiamųjų darbų, išskleistos demonstracinės JAV kosmoso agentūros NASA misijos ACS3 palydovo saulės burė. Palydovą sukūrė ir Lietuvoje pagamino „Konsgberg NanoAvionics“. Kompanija į kosmosą jau yra iškėlę 43 palydovus.


Sėkmingai išskleidus saulės burę, šio įvykio patvirtinimas pasirodė neįprastos nuotraukos pavidalu.


Šiąnakt prasidėjo demonstracinė JAV kosmoso agentūros NASA misija ACS3. Jos pagrindine žvaigžde tapo Lietuvoje „NanoAvionics“ sukurtas palydovas, kuris kosmose išskleis beveik pusės teniso korto dydžio saulės burę.


Saulės (arba šviesos) burės yra erdvėlaivių varymo sistema, paremta Saulės šviesos arba elektringų dalelių vėjo atspindėjimu. Nors gaunama stūmos jėga labai menka, sistema turi milžinišką privalumą, lyginant su įprastinėmis: jai visiškai nereikia kuro.


NASA skyrė didelę dotaciją sukurti varomąją sistemą, kuri pasieks tarpžvaigždinę erdvę 7 kartus greičiau nei „Voyager 1“.


Tai gali atrodyti kaip planas, kurį galėjo sugalvoti tik Bondo filmo blogiukas, tačiau dešimtajame dešimtmetyje grupė Rusijos mokslininkų ir inžinierių sugalvojo būdą, kaip nukreipti Saulės šviesą iš kosmoso atgal į Žemę.


Prireiks tūkstančių metų, kol greičiausias žmonijos erdvėlaivis pasieks net artimiausias žvaigždes. „Breakthrough Initiatives“ buvo tiriama galimybė kelionę sumažinti iki dešimtmečių, potencialiai leidžiant misiją pradėjusiems mokslininkams pamatyti rezultatus.


Raketose anksčiau ar vėliau baigiasi kuras, o tai riboja, kaip toli galime nuskrieti. Tačiau dabar išmokę pasikinkyti Saulės vėją, galime tikėtis ištirti tolimą, nežinomą kosmosą


Planuojamas projektas Breakthrough Starshot turėtų į artimiausią Saulei žvaigždę išsiųsti spiečių mažyčių zondų. Kitos tyrėjų grupės vysto ir daugiau panašių projektų. Vienas svarbus iššūkis, kurį joms reikės įveikti – duomenų gavimas iš zondų. Mažyčius kosmose išsibarsčiusius prietaisus susekti ir užfiksuoti silpnus jų siunčiamus signalus gali būti sudėtinga.


Lig Saulės gyvenimo pabaigos dar ne vienas milijardas metų. O kas, jei greta išsivysčiusios civilizacijos apgyvendintos planetos grasina sprogti supernova? Nešti kudašių kiek įkabinant? Bet sp


2018 m. liepos mėn. Purdue universiteto tyrėjai sukūrė sparčiausiai pasaulyje besisukantį objektą – 60 milijardų apsisukimų per minutę. Skamba įspūdingai, bet tai yra menkniekis, palyginus su nauju rekordu.


Šviesos burė yra gerai žinoma erdvėlaivių varymo sistemos koncepcija. Didžiulio ploto labai lengva burė atspindi žvaigždės šviesą ir greitėja, kartu tempdama krovinį. Šia idėja remiasi Breakthrough Starshot projektas, kurio tikslas – nusiųsti spiečių mažyčių zondų į Kentauro Proksimą.


1976 metais astronomas Carlas Saganas apsilankė „Tonight Show“ laidoje ir kartu su vedėju Johnny Carsonu kalbėjosi apie naują būdą keliauti po kosmosą – Saulės bures. Po keturių dešimtmečių pelno nesiekianti organizacija „Planetary Society“ pademonstravo šią technologiją praktiškai.