„Lig šiol apie ją nežinojome“. Mokslininkai aptiko naują biologijos karalystę?

Dalhousie universiteto Kanadoje mokslininkai atrado naują mikroorganizmų rūšį. Šį, mikroskopinę medūzą kiek primenantį plėšrų padarą vietinio folkloro plėšrūno garbei pavadino Hemimastix kukwesjijk. Tačiau naujos rūšies aprašymas – ne svarbiausia. Mokslininkai tvirtina, kad jos genetinis kodas taip skiriasi nuo kitų gyvybės formų, kad gali būti priskirtas atskirai biologinei karalystei.

Karalystė – viena iš pagrindinių kategorijų, į kurias skirstomi gyvieji organizmai. Atskiros grupės – gyvūnai, augalai, bakterijos (dėl virusų priklausomybės atskirai karalystei dar nesutariama), grybai ir dar kelios. Bendras jų skaičius – taip pat nėra griežtai apibrėžtas.

„Mūsų analizė rodo, kad tokie mikroorganizmai nepriklauso nė vienai žinomai karalystei ar netgi dar bendresnei kategorijai, apjungiančią, tarkime, gyvūnus ir grybus, – sako tyrimo vadovas, biologijos profesorius Alastairas Simpsonas. – Ši grupė egzistuoja atskirai. Ji yra atskira „gyvybės medžio“ [schematiškai vaizduojančiame evoliucinius gyvų organizmų santykius] šaka, kuri atsiskyrė labai seniai, gali būti, daugiau nei prieš milijardą metų. Ir iki šiol apie ją nežinojome“.

Karalystė

Apie naujai rūšiai artimus organizmus buvo žinoma nuo XIX amžiaus. Tai vienaląsčiai padarai, savo žiuželius galintys judėti ir pagriebti maistą. Lig šiol jų šeima, kurioje – dešimtys rūšių, buvo priskiriama protistų karalystei. Tai yra eukariotų – organizmų, kurių ląstelės su branduoliu – kategorija, didžia dalimi suformuota pagal „likutinį principą“ – čia priskiriami neatitinkantys gyvūnų, augalų ir grybų apibrėžimų.

Kai kas juos klasifikavo juos pagal morfologinį panašumą į kitus vienaląsčius. Tačiau netgi dalinė Kanados mokslininkų atlikta dviejų rūšių – naujos ir dar vienos, jau anksčiau žinotos – genetinė analizė parodė, kad jos iš esmės skiriasi nuo kitų grupių. Dabar mokslininkai ketina juos auginti laboratorijoje ir ištirti nuodugniau.

Kodėl tai gali būti svarbu? Tyrėjai spėja, kad šios karalystės tyrimai gali padėti, aiškinantis eukariotų kilmę – šių organizmų evoliucija galiausiai lėmė ir žmogaus atsiradimą. „Taip galime pridėti atskirą „gyvybės medžio“ šaką, – pažymi tyrimo vadovas. – Ir suteikia naujas galimybes suprasti, kaip evoliucionavo vienaląsčiai organizmai dar gerokai anksčiau, nei Žemėje atsirado gyvūnai ir augalai“.

Plėšrūnai

Naujoji rūšis medžioja kitus mikroskopinius organizmus. Nors, kaip pažymi mokslininkai, jis juda nelabai koordinuotai, tačiau geba žiuželiais sugriebti ir laikyti grobį. Prisitraukęs jį artyn, Hemimastix kukwesjijk iščiulpia jo citoplazmą, kuria ir maitinasi.

Jeigu tokie organizmai iš tiesų egzistavo prieš milijardą metų, jie gali būti ankstyvųjų plėšrūnų, šimtais milijonų metų ankstyvesnių už daugialąsčių gyvybės formų atsiradimą, pavyzdys. Nors manoma, kad tarp vienaląsčių plėšrūniškumas atsirado dar anksčiau.

Kas buvo pirmieji plėšrūnai – nežinia. Tyrinėdami suakmenėjusias mikroorganizmų (eukariotų, gyvenusių prieš 780 – 740 mln. metų) liekanas, mokslininkai jų apvalkale, aptiko angas, kurios gali būti plėšrūnų užpuolimo ženklai – pagal vieną versiją, panašių į Vampyrellidae klasei priklausančias „amebas-vampyres“. Tačiau kitus organizmus valgančių yra ir tarp vienaląsčių organizmų be branduolio – prokariotų,– atsiradusių prieš kelis milijardus metų.

Paleontologas Stevenas M.Stanley'is mano, kad plėšrūnų atsiradimas tapo esminiu evoliucijos ir rūšių įvairovės faktoriumi. Lig tol producentais (organizmais, gebančiais gaminti organines medžiagas iš neorganinių) apgyvendintas pasaulis buvo „biologiškai monotoniškas“, nes buvo mažai specializacijos ir morfologinės įvairovės faktorių, mano jis. Nemažai mokslininkų, remdamiesi matematiniais modeliais teigia, kad plėšrūnų atsiradimas yra dėsninga evoliucijos pasekmė.

republic.ru