Lulu ir Nana. Kinijoje gimė pirmieji genetiškai modifikuoti vaikai?

Tyrėjai iš Kinijos paskelbė, kad prisidėjo prie pirmųjų genetiškai modifikuotų vaikų gimimo. Pateikdamas nuorodą į Kinijos medicinos registrą, MIT Technology Review praneša, kad šį mėnesį gimė mergaitės dvynės, kurių DNR buvo redaguotas. Jei tai tiesa, galima kalbėti apie naujas medicinos atšakas ir etikos klausimus, pateksiančius į istorijos vadovėlius.

Pranešama, kad Šendžene įsikūrusio Pietų mokslo ir technologijos universiteto (SUSTech) mokslininkų komanda eksperimente kvietė dalyvauti poras, kuriose vyras buvo ŽIV nešiotojas. Buvo planuojama Jų palikuoniams pakeisti konkretų geną CCR5. Šio geno neturintys organizmai būna atsparūs ŽIV, raupams ir cholerai. Embrionai buvo pradėti dirbtinio apvaisinimo būdu, modifikuoti laboratorijoje naudojant CRISPR technologiją, ir galiausiai perkelti į motinų kūnus, kur vystėsi toliau. Iš viso buvo redaguoti 16-os embrionų genai, o po 3-5 dienų (standartinė ekstrakorporalino apvaisinimo protokolo numatoma trukmė), 11 iš jų buvo implantuoti šešioms moterims.

Dokumentas rodo, kad vienai porai gimė dvi mergaitės – tai įvyko šių metų lapkritį. Viena dvynukė gavo dvi pakeisto, t.y. nejautraus nurodytomis ligomis, geno kopijas, antroji – vieną. Tai reiškia, kad viena mergaitė ateityje teoriškai gali užsikrėsti ŽIV. Atlikta analizė jokių kitų genų sutrikimų neaptiko.

Pirmųjų vaikų su redaguotais genais gimimas – svarbus įvykis mokslui. Tačiau kol kas visos žinios apie tai mus pasiekė tik iš Kinijos šaltinių, dėl to ekspertai apie kinų mokslininkų atliktą proveržį kalba atsargiai. Kaip pažymi MIT Technology Review, tyrėjų grupės vadovas He Jiankui, SUSTech genetikas, komentarų pateikti atsisakė. Vėliau Associated Press agentūra, kuriai su mokslininku pabendrauti pavyko, konstatavo, kas jo pareiškimų patvirtinti per nepriklausomus šaltinius nepavyko.

CCR5 genas, kurį tyrėjai „išjungė“ pradinėje embrionų vystymosi stadijoje, geba kurti „landą“, per kurią į ląstelę patenka ŽIV. Šis virusas mokslininkų dėmesį patraukė, nes Kinijoje ŽIV nešiotojams sunkiau rasti darbą ir gauti medicinos paslaugas. Neseniai atliktoje apklausoje daugiau nei 60% linų pareiškė, kad pritaria genomo redagavimui, jeigu jis skirtas konkretaus sunkaus susirgimo gydymui.

Vaizdo įraše mokslininkas pranešė, kad prieš kelias savaites Lulu ir Nana gimė „tokios pat sveikos, kaip kiti vaikai“, ir kad jų DNR pakeitimas joms bus absoliučiai saugus.

Tyrimas nebuvo publikuotas recenzuojamame žurnale, kur jį būtų įvertinę ekspertai, – akivaizdu, kad Kinija apie eksperimentą paskelbė, siekdama patraukti dėmesį į savo galimybes. Manoma, kad detaliau apie savo darbą kinų mokslininkai paskelbs 27 lapkričio dieną Honkonge vyksiančioje genomo redagavimo konferencijoje. Tačiau ir to nebus gana, kad technologijos veiksmingumas būtų pripažintas ⁠– reikia visų eksperimento eigos ir „paredaguotų“ vaikų stebėjimo duomenų.

Bandymai kištis į negimusių vaikų DNR kelia ir kels daug klausimų: viena vertus, tai – nesuprantama ir rizikinga pilkoji zona tarp gydymo ir žmogaus „tobulinimo“, antra vertus – jos tikslai kuo kilniausi. Dalis mokslo bendruomenės eksperimentą jau pasmerkė kaip etiškai nepriimtiną. Vienas iš CRISPR technologijos kūrėjų Feng Zhang paragino paskelbti pasaulinį jos naudojimo būsimiems vaikams moratoriumą, nes kol kas rizika didesnė už potencialią naudą. „Dar per anksti, – pažymėjo amerikietis genetikas Eric Topol. – Tai yra žmogaus naudojimo instrukcija. Tai labai rimta“. Beje, pasibaisėjo ne visi: garsus genetikas iš Harvardo universiteto George'as Churchas, vienas iš genomo sekoskaitos pionierių, pagyrė pastangas išvaduoti žmogų nuo ŽIV.

Dar kritikai nurodo, kad dabar negalima spręsti, ar redaguojant nebuvo pažeisti kiti gimusių vaikų genai ir ar tikrai redagavimas apsaugos juos nuo ŽIV ar raupų. Be to, kadangi reikiamą geno CCR5 versiją pavyko gauti tik vienam vaikui, eksperimento visiškai sėkmingu pavadinti irgi negalima. „Tai tas pats, lyg nieko nebūtų redaguota“, – mano Churchas.

Pati metodika irgi kelia klausimų, o pagrindinis – tikslingumas. Su ŽIV kovoti galima ir kitaip, nesikišant į embriono DNR: be visų kitų būdų, kuriamos ir to paties geno redagavimo technikos, kurios būtų taikomos suaugusiems, o tai – kur kas saugiau. Dėl to kinų panaudoto būdo tikslingumas kelia diskusijas. Be to, AP apklausti ekspertai pabrėžia, kad CCR5 redagavimas, net jei ir išvaduoja iš ŽIV, gali padidinti jo jautrumą kitiems virusams, tokiems, kaip Vakarų Nilo karštinės ar gripo.

Galiausiai, JAV mokslininkai nurodo ir tyrimo aprašymo netikslumus: įrašas apie jį atitinkamame registre atsirado gerokai vėliau, nei prasidėjo eksperimentas (mažiau nei prieš 3 savaites, lapkritį), ir nežinia, ar savanoriai suprato, kas jų laukia: panašu, jie sutiko dalyvauti „vakcinos prieš ŽIV“ kūrime. Tuo tarpu He tvirtina, kad eksperimente dalyvavusios poros visą būtiną informaciją gavo.

AP duomenimis, prieš atlikdamas šį eksperimentą, savo genų redagavimo metodiką He bandė su pelėmis, beždžionėmis ir žmonėmis in vitro. 2017 metais jis pasakojo, kad išbandė CRISPR technologiją su 300 žmogaus embrionų ir „praktiškai“ neaptiko nepageidaujamų tokios invazijos pasekmių.

CRISPR/Cas9 genomo redagavimo technologija tapo proveržiu, suteikusiu mokslininkams santykinai paprastą konkrečių genų, pavyzdžiui, susijusių su sunkiomis ligomis, „pataisymo įrankį“. Pastaruosius kelis metus šiuo metodu bandoma (ir netgi naudojama) redaguoti suaugusių žmonių genomą, taip kovojant su kai kuriais įgimtais defektais ir vėžiu. Tačiau akivaizdu, kad embriono genomo redagavimas yra sudėtingesnė užduotis, nei manipuliacijos suaugusio organizme, ir kelia galimų nepageidaujamų mutacijų riziką.

JAV ir Europoje žmogaus spermą, kiaušialąstes ir embrionus redaguoti leidžiama tik atliekant laboratorinius eksperimentus. Kinijoje apribojimai kiti: žmones draudžiama klonuoti, bet, panašu, jo DNR redagavimo šis draudimas neapima.

Kinai šioje srityje pirmauja pasaulyje – 2015 metais jie pakeitė žmogaus embrionų genomą Petri lėkštelėje. Po to jie buvo sunaikinti – mokslininkai norėjo parodyti CRISPR metodo veiksmingumą ir patvirtinti teorinę žmonių modifikavimo galimybę. Naujiena sukėlė diskusijų apie žmogaus DNR redagavimo etiškumą bangą ir prašymus Pekinui naujosios technologijos nenaudoti žmogaus modifikavimui, bent jau kol kas. Kinija visa tai nuleido negirdomis ir šio sprendimo pasekmes dar teks įvertinti.