Posakis „prasmek skradžiai žemės“ įgauna naują prasmę – niekas daugiau pasaulyje taip greitai nesmenga, kaip šis 15 milijonų gyventojų turintis miestas

Irano sostinėje, Teherane, gyvena maždaug 15 milijonų žmonių ir naujausias tyrimas atskleidžia, kad šis miestas kenčia nuo sunkiai suvokiamo nusėdimo. Kai kurios miesto dalys vos per metus pažemėja net 25 centimetrais.

Vokietijos geologijos tyrimų centro GFZ tyrėjai pasinaudojo palydoviniais duomenimis ir išanalizavo 2003-2007 metų miesto nusėdimo duomenis.

Pasinaudoję metodu, kuris vadinamas „Interferometric Synthetic Aperture Radar“ (InSAR), tyrėjai galėjo aptikti labai subtilius žemės deformacijos pokyčius, bėgant laikui. Komanda nustatė tris atskiras sritis, kuriose žemė nusėda daugiau nei 25 centimetrus per metus.

Nustatytos ir tokios sritys, kuriose metinis nusėdimas yra gana nuosaikus – per metus siekia 5 centimetrus. Tačiau ir toks pokytis yra gana prasta žinia, kadangi į tokią zoną patenka visai netoli esantis Teherano tarptautinis oro uostas.

Tai kas lemia tokį greitą ir plačiai paplitusi žemės nestabilumą?

Mokslininkai savo tyrime teigia, kad per „pastaruosius dešimtmečius stebimas spartus gyventojų skaičiaus augimas ir drauge su miestu auganti pramonės plėtra padidino vandens tiekimo poreikį Teherano lygumose. Tad labai greitas požeminio vandens išeikvojimas lėmė tokį greitą lygumų miesto nusėdimą.“

Šis Teherano nusėdimas mokslininkų susidomėjimo buvo sulaukęs ir anksčiau, tačiau naujausias tyrimas yra gerokai išsamesnis.

„Tai yra vienas iš didžiausių nusėdimo greičių visame pasaulyje“, - „Nature“ teigė Alikantės universiteto (Ispanija) inžinierius Roberto Tomas, kuris šiame tyrime nedalyvavo.

Tad remiantis mokslininkų duomenimis, Teherano ekonomika ir gyventojų populiacija šoko į viršų 1960-aisiais ir dėl to 2012-aisiais suskaičiuojama daugiau kaip 32 000 vandens šulinių, išnaudojančių regiono vandeninguosius sluoksnius. Palyginimui, 1968-aisiais tokių šulinių buvo mažiau nei 4000.

Jie, drauge su daugybe pastatytų užtvankų, kurių vanduo naudojamas žemės ūkyje, išeikvojo vandeninguosius sluoksnius, kas jau dabar lemia vandens trūkumą bei tokius dramatiškus nusėdimo padarinius.

„Vidutinis požeminio vandens lygis Teherane nuo 1984 m. iki 2011 m. sumažėjo maždaug 12 metrų“, - teigia tyrimo autoriai. „Žemės paviršiaus įtrūkimai, pastatų pažeidimai, dirvožemio poslinkiai ir sienų įtrūkimai yra požeminio vandens išnaudojimo padariniai.“

Kai vandeningieji sluoksniai deformuojasi taip, kaip Irane, toks žemės nusėdimo procesas gali įsibėgėti ir būti nesustabdomas. Mokslininkai teigia, kad norint išvengti blogiausių padarinių reikia, kad regiono valdžia, priimanti sprendimus, iš naujo peržiūrėtų vandens valdymo politiką.

„Mokslas ir moksliniai tyrimai galėtų padėti Irano valdžios institucijoms ir vyriausybei peržiūrėti vandens valdymo politiką ir padaryti ją tvaresne“, - sakė vienas iš tyrimų komandos narių, geodezijos mokslininkas Mahdi Motagh.

Ir mokslininkai skelbia, jog tai būtina daryti kuo greičiau, kitu atveju situacija gali tapti dar pavojingesnė ir nestabilesnė. „Jei nebus įgyvendintas veiksmingas požeminio vandens valdymas, nuolatinis Teherano nusėdimas sukels dar didesnę žalą infrastruktūrai“, - teigia mokslininkai. „Ypač didelio laipsnio nusėdimų galima laukti urbanizuotose Teherano dalyse ir netoli IKA oro uosto.“

Detaliau su tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Remote Sensing of Environment“.