To tiesiog neįmanoma įsivaizduoti – mokslininkai pirmą kartą mokslo istorijoje surado tokį kosminį kūną, kuris šviečia kaip 600 trilijonų saulių ir į dulkes sutrynė visus ankstesnius ryškumo rekordus (Video)

Kvazaras yra už 12,8 milijardų šviesmečių ir šviečia besiformuojančios galaktikos širdyje ankstyvojoje Visatos istorijos dalyje, per vadinamąją rejonizacijos epochą, kai pirmosios žvaigždės ir galaktikos pradėjo deginti kosmose plytintį neutralų vandenilį. Tyrėjai paskelbė apie atradimą Amerikos astronomų draugijos žiemos sesijoje Seattle.

„Kažko tokio ieškojome jau ilgai,“ Hubble kosminio teleskopo komandos pranešime sakė Xiaohui Fan, tyrėjas iš Arizonos universiteto ir naujo darbo pagrindinis autorius. „Visoje regimoje visatoje nesitikime rasti daug kvazarų, kurie būtų ryškesni už šį!“

Keli galingi antžeminiai teleskopai ir Hubble kosminis teleskopas surinko šio objekto, dabar pavadinto J043947.08+163415.7, stebėjimus. Kvazarui ryškumą suteikia supermasyvi juodoji skylė: JS supančio dujų disko medžiaga krenta į ją, įkaisdama ir skleisdama įvairaus bangos ilgio spinduliavimą, rašoma pranešime. Kvazaras tikriausiai suspindo, kai visatai nebuvo nė milijardo metų, bet dalis šios šviesos Žemę pasiekia tik dabar. Nauji stebėjimai rodo, kad energiją kvazarui tiekianti juodoji skylė yra kelis šimtus milijonų kartų masyvesnė už Saulę.

Nepaisant tokio ryškumo, kvazaras yra taip toli, kad jei ne sėkmingas atsitiktinumas. Dėl galaktikos tarp Žemės ir kvazaro sukeliamo gravitacinio lęšiavimo, kvazaro šviesa išlinksta apie galaktiką, ir matome didesnį vaizdą: kvazaras atrodo trigubai didesnis ir 80 kartų šviesesnis nei būtų matomas kitu būdu, pažymėjo tyrėjai pranešime. Kvazaras buvo pastebėtas tik todėl, kad gravitacinį lęšiavimą sukelianti galaktika pakankamai blyški, kad nenustelbtų itin tolimo kvazaro šviesos.

Credit: NASA, ESA, X. Fan (University of Arizona) Daugiau tyrinėjant kvazarą, kuris, be to dar ir sukuria po 10 000 žvaigždžių per metus, galima sužinoti daugiau apie šį tolimą, bet reikšmingą istorijos metą, kai radosi pirmosios žvaigždės ir galaktikos formuodamos mūsų dabar matomą visatą. Prie paieškų prisijungia vis daugiau teleskopų,

„Šis atradimas yra stulbinamas ir svarbus; daug dešimtmečių manėme, kad tokie lęšiuojami kvazarai ankstyvojoje visatoje turėtų būti labai dažnas reiškinys, bet kol kas tai yra tik pirmas toks rastas,“ sakė Fabio Pacucci, Jeilio universiteto tyrėjas, šio darbo bendraautorius, ir kito darbo apie kvazarą pagrindinis autorius, iš Keck observatorijos. „Tai suteikia mums nuorodas, kaip reikėtų ieškoti „fantominių kvazarų“ — kurie yra, bet kurių kol kas negalime aptikti.

„Mūsų teorinis tyrimas prognozuoja, kad nematoma ženklios dalies tokių „fantominių kvazarų,“ pridūrė Paucci. „Jeigu jų išties tiek daug, tai galėtų sukelti mūsų supratimo apie įvykius iš karto po Didžiojo sprogimo revoliuciją, ir net pakeisti požiūrį į šių kosminių monstrų masės augimą.“

Sarah Lewin
www.space.com