9 reiškiniai, kurių mokslas kol kas negali paaiškinti - nuo žiovulio iki kačių murkimo

Nors mokslininkai ir turi keletą su šiais reiškiniais susijusių teorijų, jie vis tiek dar negali tiksliai paaiškinti, kodėl tai atsitinka. Šiame straipsnyje pateikiame jums 9 reiškinius, kurie mokslininkams iki šiol yra didelė mįslė.

1. Žiovulys

Kiekvienas žmogus per dieną nusižiovauja bent vieną kartą (o gal jūs irgi nusižiovausite, nes ką tik perskaitėte apie žiovulį?) – bet mokslininkai vis dar tiksliai nežino, kodėl taip yra. Nesenai mokslininkai iškėlė idėją, kad žiovavimas yra termoreguliacinis procesas, atvėsinantis mūsų smegenis – tačiau tikroji šio proceso biologinė funkcija vis dar išlieka neaiški. Mokslininkai taip pat nežino, kodėl žiovavimu „užsikrečiama“.

2005 m. tyrime buvo atrasta, kad kai matome žiovaujantį žmogų, už empatiją ir socialinių įgūdžius atsakingi smegenų tinklai suaktyvėja. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad šimpanzės gali „užsikrėsti“ žiovavimu nuo žmonių. „Kitų žmonių veido išraiškų kopijavimas padeda mums priimti ir suprasti jų būklę“, – teigė mokslininkas iš Yerkes nacionalinio primatų tyrimų centro Emory universitete (JAV) Matthew Campbellas.

Remiantis kito tyrimo rezultatais, psichopatai, matydami kaip kitas žmogus žiovauja, „užsikrečia“ daug sunkiau.

2. Grybas, augantis tik JAV ir Japonijoje

Chorioactis geaster yra vienintelė Chorioactis grybų rūšis, kuri randama tik Teksase ir Japonijoje. Nors abi vietos yra toje pačioje platumoje, mikologai iki šiol nesugebėjo išsiaiškinti, kodėl grybai auga tik šiose vietose.

2004 m. ištyrus grybų DNR paaiškėjo, kad jie pasidalino į dvi gimines maždaug prieš 19 mln. metų. Užsidaręs grybas primena cigarą, o vėliau tampa žvaigždės formos – dėl to Teksase grybas yra pramintas „velnio cigaru“ (angl. devil's cigar). 3. Besisukanti šešiakampio formos audra

Saturno šiaurės ašigalyje yra oro sistema, kurios dydis – dvi mūsų Žemės, bet ji taip pat pasižymi ir labai įdomia šešiakampio forma. Audrą stebėjo ir nufotografavo NASA „Cassini“ zondas, bet iki šiol objektas išlieka labai paslaptingas.

Vienintelės kitos natūraliai susiformavusios šešiakampio formos buvo rastos kristaluose – todėl mokslininkai net neįsivaizduoja, kodėl Saturno audra yra būtent tokia. Dar labiau painioja ir faktas, kad audros spalva per kelerius metus pasikeitė iš turkio į geltoną.

4. Keistas kuprotųjų banginių elgesys

Kuprotieji banginiai yra vienišiai. Tačiau remiantis 2017 m. tyrimu, per pastaruosius kelerius metus Pietų Afrikos pakrantėse jie ėmė maitintis grupėmis nuo 20 iki 200 banginių vienoje. Jūrų biologai tiksliai nežino, kodėl pasikeitė šių žinduolių elgesys – bet vienas iš paaiškinimų galėtų būtų šių banginių populiacijos padidėjimas.

„Yra gan neįprasta juos matyti didelėse grupėse“, – sako banginių tyrimų vadovas iš Islandijos jūrų ir gėlavandenių tyrimo centro Islandijoje, Gislis Vikingssonas.

5. „Šokantis miškas“

Kaliningrade esantis miškas, vadinamas „šokančiu mišku“, yra pilnas visaip išsilenkusių medžių. Jie čia buvo pasodinti XX a. 7-ąjame dešimtmetyje – ir yra vienintelė žinoma medžių rūšis, kuri gali įgauti tokias formas. Kai kuriose teorijose, susijusiose su tokia medžių forma, teigiama, kad taip yra dėl itin stipraus vėjo, nestabilaus dirvožemio arba vikšrų. Kai kurie vietiniai šią vietą dar vadina „girtuoju mišku“.

6. Tamsioji materija

Materiją sudaro protonai, neutronai ir elektronai – tačiau tamsiosios materijos sudėtis vis dar yra paslaptis. Vienoje iš teorijų teigiama, kad tamsiąją materija gali sudaryti dalelės, kurių mes dar neaptikome arba nesame jų identifikavę.

2016 m. atliktame tyrime taip pat buvo pasiūlyta, kad tamsioji materija yra sudaryta iš pirmykščių juodųjų skylių. Ji neatspindi ir neskleidžia šviesos, bet didelės šios materijos koncentracijos gali ją nukreipti, būtent dėl to mokslininkai žino, kad tamsioji materija apskritai egzistuoja.

Jei darytume prielaidą, kad žmonijos žinios apie visatą ir fiziką yra teisingos, tada tamsiosios materijos yra daugiau, nei materijos išvis. Panašu, kad ji reikalinga gravitacijai, kuri turi būti pakankamai stipri, norint sukurti planetas ir galaktikas.

7. Kačių murkimas

Ilgą laiką katės murkimo mechanizmas buvo didelė paslaptis mokslininkams – tačiau dabar jau žinoma, kad įsitempus aplink kačių gerklas esantiems raumenims, kyla vibracija, kurią ir vadiname murkimu. Nepaisant to, kad mokslininkai žino kaip katės tai daro, jie niekaip negali paaiškinti, kodėl. Vienoje iš teorijų teigiama, kad murkimas skatina kaulų augimą – nes vibracijos priverčia kaulus sukietėti. „25-100 Hz murkimas žmonėms atitinka dažnius, naudojamus terapiniuose gydymuose“, – teigia veterinaras Gary'is Weitzmanas.

8. Neaiškūs signalai iš kosmoso

Greitieji radijo pliūpsniai (angl. fast radio bursts, FRB) yra trumpi radijo žybsniai, kurie išskiria energiją, prilygstančią 500 mln. Saulių – ir mokslininkai mano, kad tokie žybsniai kyla kas sekundę, tačiau iki šiol identifikuota buvo tik 30. FRB 121102, atkeliavęs iš už mūsų galaktikos ribų, yra vienintelis signalas, kuris iš tos pačios vietos atkeliavo daugiau nei kartą. Mokslininkai šį signalą susiejo su jauna neutronine žvaigžde – vienu iš tankiausių objektų visatoje. Tyrimai taip pat parodė, kad FRB 121102 yra vienas iš keleto FRB signalo rūšių.

9. Paslaptingas krateris

Didelis krateris esantis Sibire buvo pavadintas „Patom“ pagal netoliese tekančią upę. Šis kalnas yra 158 m pločio ir 42 m aukščio, o jį sudaro skaldytas kalkakmenis. Vietiniai šį kraterį vadina „Ugnies erelio lizdu“ ir sieja šią vietą su mirtimi – nes aplink nėra daug augalų, o gyvūnai prie jo taip pat nesiartina.

Apie kraterį pirmą kartą 1949 m. pranešė rusų geologas Vadimas Kolpakovas, tačiau vėliau paaiškėjo kad darinys – maždaug 500 metų senumo. Tarp kraterio atsiradimo hipotezių egzistuoja ir tokie dalykai, kaip atominiai sprogimai ar erdvėlaiviai, tačiau labiausiai tikėtina, kad magmai patekus ant vandens turinčių uolienų, garai sudarė tokį slėgį, kad įvyko sprogimas.

Parengta pagal „Live Science“.