Jei nenorite problemų, būtina sakyti tiesą: gydytojai pasakoja, kas nutinka su kanapių mėgėjais ir kodėl taip vyksta

Marihuanos legalizavimas pasaulyje įsibėgėja. Pernai kanapes legalizavo Kanada ir Pietų Afrika, dar kelios šalys leido jas naudoti medicininiais tikslais. Prognozuojama, kad šiemet liberalizacija pasieks Liuksemburgą, Prancūziją, Italiją ir Libaną. Legalizavimas (valstijų lygiu), kaip tikimasi, toliau vyks ir JAV: federaliniu lygiu kanapės vis dar draudžiamos, tačiau valdžia į tokius pažeidimus žiūri po pirštus – pavyzdžiui, pripažįsta, kad nesirengia persekioti šioje rinkoje dirbančių kompanijų.

Pasaulio mastu kanapes amžiaus grupėje nuo 15 iki 64 metų vartoja apie 4% gyventojų, tačiau kai kuruose regionuos ši dalis gerokai didesnė (JAV ji artėja prie 15%). Legali marihuana išstumia alkoholį, o jos komponentai, neturintys psichoaktyvaus poveikio, atsiduria plataus vartojimo rinkoje – kaip įvairių produktų priedai, nuo kavos iki maisto šunims. Pasaulinė legalios marihuanos rinka, prognozuojama, augs vidutiniškai po 27% per metus.

Legalizacijos šalininkai dažnai teigia, kad kanapės saugesnėss už alkoholį ir tabaką (jie dažniausiai remiasi duomenimis, kad mirčių nuo piktnaudžiavimo jomis lygis daug mažesnis). Tačiau tai nereiškia, kad marihuana nedaro jokios žalos. Pastaraisiais metais publikuojami tyrimai su marihuanos vartojimu sieja mokymosi rezultatų pablogėjimą ir psichikos sutrikimų – įskaitant ir šizofreniją, kuriai marihuana, manoma, yra rizikos faktorius genetinį polinkį turintiems žmomėms – išsivystymą.

Panašūs perspėjimai nėra nauji. Prieš kelis metus paskelbtos PSO ataskaitos autoriai pažymėjo, kad dažnas marihuanos vartojimas gali sukelti priklausomybę, ji taip pat siejama su psichikos sutrikiimų ir plaučių ligų išsivystymu (nors ir buvo pripažįstama, kad priežastinius ryšius daugeliu atvejų dar būtina įrodyti). Tačiau su tuo buvo siejami ir ne tokie akivaizdūs efektai. Vienas iš jų – poveikis į anestetikus.

Neseniai vienoje JAV klinikoje atliktas tyrimas atskleidė, kad marihuanos vartotojams reikėjo gerokai daugiau anestetikų, nei kitiems pacientams. Kai kuriais atvejais – kelis kartus daugiau. Tiesa, šio reiškinio mechanizmai kol kas nėra aiškūs.

Ką jie sužinojo?

„Panašu, marihuana šį [anestezijos] procesą veikia labiau, nei alkoholis ar vaistai lėtinių ligų gydymui“

Tyrimo autoriai – gydytojai iš Kolorado, kur marihuanos vartojimas legalizuotas nuo 2012 metų – pasakoja, kad prieš kelis metus jų kolegos ėmė pastebėti, kad kai kuriems pacientams anestezijai reikia didesnių dozių, nei kitiems. Daugelis tokų pacientų prisipažino dažnai naudoję kanapes (gydytojai tokius dalykus aiškinasi prieš atlikdami anesteziją). „Panašu, marihuana šį procesą veikia labiau, nei alkoholis ar vaistai lėtinių ligų gydymui“, – sako vienas iš tyrimo autorių Markas Twardowskis.

Drauge su kolegomis jis peržiūrėjo 250-ies pacientų, kuriems buvo atliekama endoskopijos procedūra (zondo įvedimas vidaus organų apžiūrai) korteles. Ir, sprendžiant iš įrašų, marihuanos vartotojams išties reikėjo gerokai daugiau preparato sedacijai. Fentanilio (analgetiko) – maždaug 14%, midazolamo (migdomasis ir sedatyvinis poveikis) – 19%, profopolio (migdomojo) – daugiau nei du kartus.

Tokių preparatų dozės padidinimas gali sukelti neigiamą poveikį – pavyzdžiui, kvėpavimo sutrikimą (ekstremalus profopolio perdozavimo atvejis – M. Jacksono mirtis. Jam gydytojas šio vaisto davė kaip migdomojo, o ekspertizės duomenims, nebuvo laikomasi šio preparato vartojimo standartų). Informacija apie marihuanos naudojimą padėtų tiksliau apskaičiuoti pacientui reikiamą anestetikų dozę ir atsižvelgti į rizikas, pažymi tyrėjai.

Pagal vieną hipotezę, kanapių vartojimas gali slopinti receptorių, su kuriais sąveikauja anestetikai, aktyvumą. Tačiau, kaip pripažįsta Twardowskis, fiziologinį mechanizmą „dar reikia išsiaiškinti“. Pagal kitą versiją, kurią pasiūlė Ethanas Brysonas, anesteziologijos profesorius iš Niujorko Mount Sinai medicinos centro, kuriam savo praktikoje su tokiais pacientais teko susidurti, reguliarus marihuanos vartojimas gali paveikti metabolizmą – paspartinti procesus, pašalinančius anestetikus iš organizmo ir taip sumažint jautrumą. Tačiau tyrimo autorių manymu, dėl tokio poveikio kaltas ne vien metabolizmas – jų duomenimis, didesnis anestetikų poreikis pacientams pasireiškė nuo pat procedūros pradžios.

Darbas yra ribotas – tai pripažįsta ir patys autoriai. Imtis nedidelė – tarp pacientų marihuaną vartojo tik 25. Be to, gydytojai naudojo jau turimus duomenis, o ne tikrino hipotezę, suformavę eksperimentinę ir kontrolinę grupę. Teoriškai, rezultatams galėjo įtaką galėjo padaryti ir kiti pacientų vartojami narkotikai, apie kuriuos jie nepasakė gydytojams, mano Rodericas Eckenhoffas, Pensilvanijos universiteto anesteziologijos profesorius. Kol kas, jo nuomone, galima laikyti tai „pilotiniu tyrimu“ – tema įdomi, tačiau ją būtina analizuoti nuodugniai.

Kas dar žinoma?

Tai, kad marihuanos vartojimas susijęs su jautrumo anestezijai pakitimais, jau ir anksčiau pastebėjo tiek mokslininkai, tiek praktikuojantys gydytojai. „Anesteziologai tai žino“, – sako Ethanas Brysonas. Tai šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pabaigoje nurodė, pavyzdžiui, Lundo universiteto mokslininkai.

Medicinos literatūroje buvo aprašytos atskirų pacientų istorijos. Vienam iš jų, Vokietijos gyventojui, kuriam, gydant peties traumą, turėjo būti atlikta operacija, įvedus nustatytą anestetikų dozę, jis „buvo sąmoningas ir kalbėjosi su gydytojais“. Kad būtų pasiektas reikiamas efektas, dozę teko padidinti kelis kartus (gydytojai netgi tikrino, ar teisingai į veną įvesta adata). Vėliau jie susiejo tai su faktu, kad pacientas buvo marihuanos vartotojas, pabrėžę, kad neskaitant traumos, „jo sveikatos būklė buvo gera“.

Gauti duomenys rodė, kad marihuanos komponentų poveikis skiriasi, o efektas priklauso ir nuo anestezijos rūšies (tarkime, kanabidiolis, kuris JAV rinkoje naudojamas kaip populiarus įvairių produktų priedas, siejamas su anestezijos veikimo trukmės pailgėjimu, jeigu ji sukeliama barbitūratais). Gali pasireikšti ir kitoks poveikis. Pernai publikuotame Izraelio mokslininkų tyrime pažymima, kad pacientams, kurie prieš operaciją vartojo marihuaną, vėliau nustatytas didesnis bispektrinio indekso rodiklis (anestezijos gylio indikatorius, kuriame maksimalus rodiklis reiškia visišką budrumą). Tyrimo autorių nuomone, anestezija iš tiesų buvo pakankama, tačiau indekso rodikliai ne taip adekvačiai atspindėjo paciento būseną.

Norint patvirtinti priežastinį ryšį, o taip pat nustatyti jo pobūdį, reikia atlikti naujų tyrimų. Jie svarbūs, nes legalių marihuanos vartotojų daugėja, o į rinką patenkančiose rūšyse psichoaktyvaus komponento gausėja. Kanapių vartojimo pėdsakai organizme gali išlikti kelias savaites, o pacientai prieš anesteziją apie marihuanos vartojimą dažnai nutyli. „Kalbant apie gydytojo paskirtų vaistų vartojimą, anesteziologas iš anksto tai žino ir gali atitinkamai koreguoti procedūrą, – pabrėžė gydytojas iš Michigano Stevenas J. Dickersonas. – Su kanapėmis taip nėra.“

Ethanas Brysonas papasakojo apie iš pažiūros visai sveiką pacientą, kuriam turėjo būti atlikta nedidelė procedūra. Gydytojas manė, kad visiškai pakaks ir sedacijos. Tačiau kalbantis, pacientas prisipažino, kad rūko marihuaną, nuolat vartoja alkoholį, o prieš kelias savaites iki procedūros vartojo kokainą. „Sužinojęs tai, nutariau atlikti jam bendrą narkozę, – sako gydytojas. – Atsižvelgdamas į tai, kad jo organizmas nuolat buvo taip veikiamas, ne tokios gilios nejautros būtų nepakakę“. Netgi nesant pakankamai mokslinių duomenų apie marihuanos poveikį, pacientai savo pačių labui privalo informuoti anesteziologą apie tokius įpročius, pabrėžia Markas Twardowskis. „Mažiausiai jums reikia, – kad anesteziologui tektų didinti dozę iki tokio lygio, kad imtų baimintis dėl jūsų būsenos ir operaciją tektų atšaukti, – sako jis. – Geriau iš karto sakyti tiesą.“

republic.ru