Bendroji astronomija ir astrofizika
.
(0)
2025-01-03
19
Astronomijos gerbėjai turės puikią galimybę pasigrožėti retu reiškiniu danguje. Tokia galimybė pasitaiko kartą per beveik 80 metų. Objektas paskutinį kartą buvo matytas 1946 m. vasarį.
(0)
2025-01-03
5
Gyvybingiausia vieta Marse – požemyje. Praeityje Marse buvo daug vandens; vėliau jis arba išgaravo, arba susigėrė į gelmes.
(0)
2024-12-26
13
Mokslininkai mano, kad esamos planetų padėties priežastis yra ta, kad prieš milijardus metų į Saulės sistemą pateko didžiulis tarpžvaigždinis svečias.
(0)
2024-12-21
10
Tyrinėdami ankstyvąją Visatą Jameso Webbo kosminiu teleskopu (JWST), astronomai vis atranda monstriškų juodųjų skylių, kurios, regis, auga pernelyg didelės ir pernelyg greitai, kad jas paaiškintų kosmologiniai modeliai. Dabar nauji ypatingai godaus ir visas taisykles laužančio objekto stebėjimai gali padėti atskleisti, kodėl taip yra.
(0)
2024-12-20
6
Bene pagrindinė kliūtis, kurią reikia įveikti planuojant žmonių skrydžius į kitas planetas – apsauga nuo žalingos spinduliuotės. Saulės spinduliai ir energingų dalelių vėjas gali pažeisti tiek jautrius elektroninius prietaisus, tiek pakenkti astronautų organizmams.
(0)
2024-12-19
3
Japonų astronomas ką tik įamžino įspūdingą momentą, kaip į Mėnulį tėškiasi kosminis objektas. Susidūrimo metu užfiksuotas ir sprogimo žybsnis.
(0)
2024-12-19
1
Jei taip nutiktų, sutriktų elektros tinklai, radijo ryšys, būtų smarkiai pažeisti palydovai, todėl sutriktų navigacijos sistemos, pavyzdžiui, GPS.
(0)
2024-12-18
4
Keliauti į Mėnulį nėra lengva. Mūsų gamtinis palydovas skrieja aplink Žemę vidutiniškai 384 400 kilometrų atstumu. Taigi, kiek laiko užtrunka pasiekti mūsų artimiausią kaimyną – nuo tos akimirkos, kai pakyla kosminis laivas?
(0)
2024-12-17
3
Mokslininkai nustatė, kad paslaptingi energijos sprogimai, vadinami greitaisiais radijo sprogimais (angl. fast radio bursts, FRB), gali susidaryti asteroidams atsitrenkus į itin intensyvias mirusias žvaigždes, vadinamas neutroninėmis žvaigždėmis. Tokio susidūrimo metu išsiskiria tiek energijos, kad jos užtektų žmonijos energijos poreikiams patenkinti 100 mln. metų!
(0)
2024-12-16
17
Marse jau seniai aptikome upių ir išdžiūvusių ežerų pėdsakus, kurie rodo senovinį skysčio buvimą šios planetos paviršiuje. Iki šiol vyravo hipotezė, kad skystis yra vanduo. Bet ar galime būti tuo tikri?
