Kas užvaldys pasaulį po žmonių?

Jei iki žmonijos civilizacijos pabaigos patys nebūsime pasmerkę kitų gyvūnų išnykimui – gali būti, kad pasaulis po kurio laiko atrodys visiškai kitaip nei dabar. Pabandykime įsivaizduoti, kad 50 mln. metų po žmonijos išnykimo vėl pamatome Žemę – kaip jį atrodytų? Kuris gyvūnas būtų perėmęs dominuojančią rolę?

Galbūt Žemę perimtų beždžionės? Tokį scenarijų jau galima buvo sutikti 1963 m. Pierre'o Boulle'o romane „Beždžionių planeta“, pagal kurią dar ir šiandien kepami fantastiniai filmai. O galbūt dominuotų delfinai, „vandens meškučiai“, tarakonai, kiaulės ar net skruzdėlės?

Šiuo klausimu galima be galo daug diskutuoti, kai kurie rašytojai jau net gi yra pateikę savo kandidatų sąrašus, tačiau prieš pradedant spėlioti, pirmiausiai reikia išsiaiškinti kas gi yra ta dominuojanti rūšis.

Likime prie gyvūnų

Kai kurie galėtų ginčytis ir sakyti, kad dabartinė era – yra žydinčių augalų era. Tačiau nejaugi galvodami apie tolimą ateitį, kurioje mūsų nebėra, pirmiausia pagalvojate, kad Žemėje dominuos koks nors augalas?

Dėl to ir likime prie gyvūnų. Ir ne – ne prie bakterijų, kurių populiacija pasaulyje yra didžiausia net nepaisant to, kad prieš 1,2 mlrd. metų įvyko taip vadinama „mikrobų amžiaus“ pabaiga. Tiesa, mikrobai mūsų pasaulyje yra pamirštami ne dėl to, kad jų mažai, o dėl to, kad savo planetoje pirmiausia dėmesį skiriame plika akimi matomiems organizmams.

Jei ir toliau kalbėtume apie bestuburius gyvūnus, tuomet dažniausiai pasitaikantys būtų apvaliosios kirmėlės – jų gausu tiek jūroje, tiek gėlame vandenyje, tiek dirvoje ir kitur. Tačiau iš visų šių pavyzdžių darosi aišku, kad norint tapti dominuojančia gyvybės forma, nebūtinai reikia būti plačiai paplitusia ar labai gausia rūšimi.

Kas valdytų Žemę?

Kai žmonės ima diskutuoti apie dominuojančias rūšis – tikrai yra sunku išvengti narcizizmo, o tuo pačiu sunku ir neperduoti šio titulo mūsų artimoms giminaitėms, žmogbeždžionėms.

Fantastiniame kūrinyje „Beždžionių planeta“ vaizduojama, kaip žmogui artimi primatai galėtų išmokti kalbėti ir prisitaikyti prie mūsų technologijų – jei tik duotume jiems pakankamai laiko ir erdvės.

Tačiau specialistai sako, kad beždžionės be tokių žmogiškų charakteristikų tikrai negalėtų perimti dominuojančios rolės Žemėje. Kodėl? Na, pirmiausia dėl to, kad jos greičiausiai išnyks dar prieš mus.

Šiuo metu žmonės jau vieninteliai hominidai, kurių išlikimo statusas nėra kritinis, t. y., kad žmonių yra pakankamai daug ir bent jau kol kas mums išnykimas negresia. O jei pasaulyje ir kiltų kokia nors krizė, kuri sunaikintų mūsų civilizaciją – ta pati krizė greičiausiai nepasigailėtų ir daug mažesnės žmogbeždžionių populiacijos.

Iš tiesų bet koks įvykis, kuris sunaikintų žmoniją, labai paveiktų ir tas rūšis, kurių fiziologija yra panaši į mūsiškę. Net jei žmonija pasiduotų pandemijai, kuri paveiktų mažai kitų žinduolių rūšių – primatai vis tiek turi didelę riziką užsikrėsti.

Bet galbūt jei ne beždžionės, tai koks nors kitas žinduolis ar dar tolimesnis žmogaus giminaitis galėtų išsivystyti tokį intelektą? Mokslininkai sako, kad tai labai mažai tikėtina.

Iš visų rūšių, kurios kažkada dominavo Žemėje, žmonės yra vieninteliai turintys tokį išskirtinį intelektą ir gabumus. Žinoma, tai nereiškia, kad norint dominuoti reikia turėti visiškai tokias pačias savybes, kokias turime mes. Evoliucija išvis nėra palanki intelektui – nebent tai reikštų, kad organizmas išgyventų ilgiau ir jis sėkmingiau daugintųsi.

Taigi, manyti, kad mūsų įpėdinai bus tokie pat protingi, mokės kalbėti ir naudotis mūsų technologijomis – klaidinga.

Galime tik spėlioti

Žmonės, turintys lakią vaizduotę, gali be perstojo galvoti, kokios gi gyvūnų rūšys dominuos pasaulyje po 50 mln. metų nuo mūsų išykimo – tačiau ką tiksliai galime apie jas pasakyti? Atsakymas į šį klausimą kelią intrigą, bet tuo pačiu yra pakankamai nuobodus: pasaulio greičiausiai nevaldys kalbančios šimpanzės, bet kaip nors papildyti šio atsakymo daugiau niekas negali. Neįmanoma net nuspėti, kaip atrodys mūsų įpėdinai.

Per visą istoriją pasaulyje buvo daugybė masinio išnykimo atvejų, tačiau neilgai trukus gyvybė vėl užvirdavo. Iš rūšių, kurios išgyvena, ima atsirasti naujos gyvybės formos, kurios ateityje gali visiškai skirtis nuo mūsų protėviams ar mums žinomų rūšių.

Šios naujos gyvybės formos gali turėti visiškai kitokią fiziologiją ir visiškai kitokias savybes. Kitaip sakant, numatyti kas vyks ateityje yra paprasčiausiai neįmanoma, kaip ir neįmanoma pasakyti, kurioms gyvybės rūšims pasiseks, o kurioms ne. Tokie pavyzdžiai taip pat parodo, jog evoliucijos procesas yra be galo sudėtingas.

Taigi, jei manote, kad pasaulį kada nors užvaldys skruzdėlės – galbūt ir esate teisus. Tačiau niekas negali žinoti, kaip tos skruzdėlės atrodys po 50 mln. metų.

Parengta pagal „Science Alert“.