Ar saugu stovėti prie mikrobangų krosnelės, kai joje šildomas maistas? Štai ką rekomenduoja FDA ir kokie yra pagrindiniai žmonių sužalojimai

Ar apskritai reikėtų kaip nors nerimauti dėl mikrobangų krosnelių? Trumpas atsakymas, kurį pateikia JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) – nelabai. Sužalojimų, kuriuos sukeltų mikrobangų krosnelės, pasitaiko itin retai. Tačiau tam tikrų atsargumo taisyklių, susijusių su šių įrenginių naudojimu, tikrai yra, rašo „Live Science“.

Mikrobangos – tai elektromagnetinės spinduliuotės tipas. Elektromagnetinė spinduliuotė gali būti labai įvairi – jai priskiriamos ir mikrobangos, ir radijo bangos, ir regimoji šviesa, ir rentgeno, ir gama spinduliai. Vieną spinduliuotės tipą nuo kito skiria bangos ilgis, lemiantis pernešamos energijos kiekį.

Mikrobangos, kaip ir radijo bangos, yra priskiriamos „nejonizuojančiai spinduliuotei“. Tai reiškia, kad jos neturi pakankamai energijos išmušti elektronus nuo jų atomų. Todėl mikrobangos negali pažeisti ląstelių viduje esančios genetinės medžiagos, skelbia Amerikos vėžio bendruomenė.

Tuo tarpu rentgeno spinduliai ir gama spinduliai yra jonizuojančios spinduliuotės rūšys – šių spindulių energija yra pakankamai didelė, kad išmuštų elektronus iš atomų orbitalių ir sukeltų genų pažeidimus.

Ir nors mikrobangos nėra tokios žalingos, kaip rengteno spinduliai, tai nereiškia, kad jos yra visiškai nekenksmingos. Maistą šios bangos pašildo virpindamos vandens molekules, o molekulių virpėjimas yra suvokiamas kaip karštis. Teoriškai mikrobangos galėtų ir organizmo audinius įkaitinti panašiai kaip maistą, o pakankamai intensyvus mikrobangų spinduliavimas gali sukelti nudegimus ir kataraktą.

Tačiau tokie sužalojimai yra itin reti ir dažniausiai patiriami tada, kai žmonės gauna didžiulę spinduliuotės dozę per atviras krosnelės angas – pavyzdžiui, per pažeistą durelių izoliaciją, nurodo FDA. Tačiau mikrobangų krosnelių gamintojams taikomi tokie saugumo reikalavimai, kad panašūs bangų nuotėkiai būtų iš esmės neįmanomi. Pavyzdžiui, atidarius krosnelių duris jos privalo išsijungti. Be to, krosnelių durelėse yra tinklelis, kuris yra pralaidus regimai šviesai, tačiau jo negali kirsti mikrobangos, todėl žiūrėti į kaistantį maistą taip pat yra visiškai saugu, be baimės, kad mikrobangos užvirins akis.

Atsargumo priemonės

Ir nors krosnelių gamintojams taikomi reikalavimai užtikrina, kad produktas nebūtų žalingas vartotojams, elementarus saugumas niekada nepakenks. Todėl FDA rekomenduoja nenaudoti tokių krosnelių jei jų durys tinkamai neužsidaro arba jei jos yra sulinkusios, išsiklaipiusios ar kitaip pažeistos. Ir tik kaip papildomą saugumo priemonę FDA rekomenduoja nesiremti į krosnelę ir nestovėti tiesiai prieš ją ilgą laiką, kol krosnelė įjungta ir šildo maistą.

Dažniausiai pasitaikantys sužalojimai, susiję su mikrobrangų krosnelių naudojimu – tai karščio nudegimai, atsirandantys prisilietus prie karštų indų ar smarkiai įkaitinto maisto arba patiriami sprogus skystiems produktams. Todėl JAV institucija rekomenduoja naudojantis mikrobangų krosnelėmis taikyti ir sveiko proto principus – tokius pačius, kokie taikomi ir imant maistą iš orkaitės ar nuo dujinės viryklės.

Taip pat būtina įspėti, kad mikrobangų krosnelėje kaitinant vandenį yra tikimybė, kad vanduo pasieks „superkarštą“ temperatūrą, aukštesnę už virimo temperatūrą. Kai taip nutinka, iš vaizdo net nesimato, kad vanduo verda, tačiau menkiausias jo pajudinimas – pavyzdžiui, puodelio paėmimas nuo krosnelės padėklo – gali sukelti verdančio vandens išsiveržimą. Dėl to galimi gana stiprūs veido ir rankų nudegimai. Norint apsisaugoti nuo tokių traumų nereikėtų viršyti rekomenduojamo vandens užvirinimui reikalingo laiko, kuris dažniausiai nurodomas mikrobangų krosnelės vartotojo instrukcijoje.

Ir apskritai, kaip ir naudojant bet kokį elektrinį įrenginį, prieš jį įjungiant vertėtų bent perversti vartotojo instrukciją.