Ar atpažįstate šį įrankį? Nors tai senas išradimas, kai kuriose stalių dirbtuvėse jį surastumėte ir šiandien

Tai - kleiptukas (ne kreiptukas). Toks įdomus ir labai senas pavadinimas šiam įrankiui sugalvotas pagal jo paskirtį. Jis į skirtingas puses taisyklingai nukreipia medienos pjūklo dantis. Kleiptukai įprastai yra visiškai metaliniai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie turi medines rankenas.

Savo konstrukcija kleiptukas labai primena reples ar žnyples. Viena jo dalis suspaudžia pjūklo plokštumą (kūną), o kita švelniai nustatytu kampu palenkia dantį. Taip apdorojamas kas antras dantis iš kiekvienos pusės ir sukuriamas vadinamasis takas.

Kam to reikia? Na, kiekvienas pjūklo dantis pašalina mažą medienos gabalėlį. Kadangi pjūklas juda tiesioje linijoje, ta pjuvena yra traukiama atgal arba stumiama pirmyn. Jei visi pjūklo dantys būtų vienoje linijoje, tarpai tarp dantų būtų greitai užpildyti pjuvenomis ir pjūklas nebegalėtų pjauti gilyn.

Kartu tokia konstrukcija padidina pjūvio plotį. Tai leidžia pjūklui judėti laisviau, jis nestringa medienoje.

Įvairūs siaurapjūkliai irgi yra tokios formos - į skirtingas puses palenkti dantys padeda pjauti įvairias formas. Tiesa, siaurapjūklių ir panašių pjūklų ašmenys tokie atkeliauja iš gamyklos, o po darbo dažnai yra išmetami.

Dabar net ne visi medžio darbų mėgėjai naudoja kleiptukus. Jie būdavo reikalingi tik tiems žmonėms, kurie patys galanda savo įrankius - tokių dabar nedaug. Taigi, ir kleiptukai nebėra tokie reikalingi. Tačiau jie neišnyko - egzistuoja ir modernių versijų.

Kleiptukas yra įdomus ir tuo, kad buvo ištobulintas per šimtus metų. Kadaise pjūklai buvo reguliuojami plaktukais, vėliau - iš metalinių plokštelių išpjautais kleiptukais. Paprastas kleiptukas, kokį matėte pirmoje nuotraukoje, kadaise buvo labai brangus. Jis yra išlietas iš geležies, tačiau turi ir kaltinių detalių. Nauji kleiptukai turi daug štampuoto metalo elementų, kurie yra pigesni ir savo funkcijas atlieka puikiai.