Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Daug žmonių yra girdėję legendą, kad garsiąją Luvro piramidę – stiklinį piramidės formos statinį, kuris tarnauja kaip įėjimas į Luvro muziejų – sudaro lygiai 666 plokštės ir tai buvo suplanuota tyčia. „666“ yra vadinamasis „žvėries skaičius“, tradiciškai siejamas su šėtonu. Ar šioje legendoje yra tiesos? Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Į šį klausimą atsakyti galima trumpai – ne, nėra. Luvro muziejus oficialiai skelbia, kad piramidę sudaro 673 stiklinės plokštės. Panašus skaičius, bet ne 666. Iš jų 603 yra rombo formos, o 60 – trikampio. Tačiau legenda apie tai, kad iš tikrųjų šią piramidę sudaro 666 plokštės, sklando dar nuo XX a. devintojo dešimtmečio, kuomet piramidė buvo pradėta statyti (ji duris atvėrė 1989 m.). Legendą pirmiausia įkvėpė dar piramidės statybos metu išleista oficiali brošiūra, kurioje net dviejose vietose kalbant apie stiklinių plokščių skaičių išties minėtas skaičius 666 (tiesa, tiesiog kaip skaičius, be jokių sąsajų su velniu). Bet kitoje tos pačios brošiūros vietoje jau minėtas skaičius 672, be to, kadangi tuomet piramidė dar nebuvo baigta statyti, skaičiai bet kokiu atveju buvo preliminarūs. Tačiau skaičių „666“ nusirašė keli laikraščiai ir ši legenda pradėjo plisti. Žibalo į ugnį įpylė 1995 m. pasirodžiusi prancūzo Dominique Stezepfandto knyga „Francois Mitterandas, didysis visatos architektas: masoniški simboliai didžiuosiuose F. Mitterando projektuose“. Šioje knygoje aiškinama, esą buvęs Prancūzijos prezidentas, socialistas Francois Mitterandas, kuris pareigas ėjo būtent piramidės statybos metu ir buvo piramidės užsakovas, dideliuose savo valdymo metu įgyvendintuose architektūros projektuose slėpė masonų simbolius. Tarp jų – ir Luvro piramidėje. Esą jis pats asmeniškai nurodė, kad piramidę turi sudaryti 666 stiklo plokštės. Knyga teigė, esą F.Mitterandas, kaip ir kiti masonai, garbina velnią, ir toks stiklo plokščių skaičius parinktas tam, kad ir piramidė būtų paskirta velnio garbinimui. Į knygą nedaugelis pažiūrėjo rimtai. Tačiau 2003 m. sąmokslo teorija buvo prikelta, kai ją rašytojas Danas Brownas paminėjo savo garsiojoje knygoje „Da Vinčio kodas“. Šios knygos personažas lankydamasis Luvre prisimena faktą, kad piramidę F.Mitterando nurodymu sudaro būtent 666 stiklo plokštės, ir užsimena, kad dėl to sąmokslo teorijų šalininkai šią piramidę sieja su Šėtonu. Nors personažas pritarimo tokioms teorijoms neišreiškia, tokio paminėjimo užteko, kad skaičius „666“ užsifiksuotų skaitytojų sąmonėje ir netgi daugelio būtų priimtas kaip faktas. 2005 m. knygos „Kodo paslaptys“, kuri siekė nustatyti įvairių knygoje išsakomų teiginių pagrįstumą, autoriai kreipėsi į Luvro architekto I.M.Pei biurą, teiraudamiesi, ar išties F.Mitterandas kišosi į piramidės statybas. Atsakyme biuras nurodė, kad ne, tokio kišimosi niekada nebuvo. Taip pat jis nurodė, kad piramidę sudaro 689 plokštės – kiek daugiau negu teigė Luvro muziejus, bet irgi ne 666. Biuro atstovė taip pat akcentavo, kad tokia sąmokslo teorija XX a. devintojo dešimtmečio laikraščiuose išties plito. Norint suprasti, kodėl šiai teorijai plisti buvo palankios sąlygos, verta suprasti XX a. devintojo dešimtmečio kontekstą. F. Mitterandas buvo ambicingas prezidentas, rėmęs ir užsakęs ne vieno modernistinio architektūros projekto įgyvendinimą Paryžiuje – tarp jų ir Luvro piramidės. Būtent jis įtikino kinų kilmės amerikietį architektą I. M. Pei imtis šio projekto – F. Mitterandui labai patiko jo suprojektuotas Nacionalinės dailės galerijos Vašingtone išplėtimas. Tuo metu Luvras susidūrė su augančiu lankytojų srautu ir didžiulėmis eilėmis. Planuota, kad naujas įėjimas jas sumažins. Tačiau nemažai miestiečių norėjo, kad naujam įėjimui būtų pasirinkta labiau Paryžiui įprasta architektūrinė forma. Piramidės idėja patiko toli gražu ne visiems. Daug paryžiečių manė, kad ji bjauros klasikinį Luvro veidą ir yra tiesiog F. Mitterando didybės manijos bei pretenzingumo išraiška. Protestai prieš piramidės statybą vyko gana aktyviai. I. M. Pei teko daug vargti įtikinant paryžiečius — tiek istorikus, tiek miesto administracijos atstovus, tiek eilinius miestiečius — kad piramidė turi iškilti. Prie sunkumų prisidėjo ir tai, kad daug kam atrodė, jog kinų kilmės amerikietis I. M. Pei yra „per mažai prancūzas“, kad galėtų kišti nagus prie tokio Prancūzijos simbolio kaip Luvras. Tokiame kontekste atsirado palanki erdvė sklisti net keisčiausioms teorijoms. Daug prieš modernizmą Luvro kieme nusistačiusių paryžiečių galėjo gana lengvai patikėti, kad naujoji piramidė yra ne tik bjaurios išvaizdos, bet ir, tiesiogine prasme, šėtono simbolis. O jos užsakovas ne tik kvailas ir blogas politikas, bet ir šėtono garbintojas. |