Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Įdomusis mokslas |
Anatolijus Broučkovas yra amžinąjį įšalą tyrinėjantis mokslininkas, dar kitaip vadinamas geokriologu – ir dirbantis valstybiniame Maskvos universitete. Tačiau labiausiai jis išgarsėjo dėl poelgio, nutikusio prieš 10 metų, kai jis sau susileido 3,5 milijono metų senumo bakterijų vien tam, kad pamatytų, kas nutiks. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pats A.Broučkovas teigia, kad jaučiasi sveikesnis ir mažiau pavargęs nei bet kada iki tol. Jis vis juokauja, kad neserga jau daugiau nei dvejus metus ir linksmai pabrėžia, kad tai gali būti dėl susileistų bakterijų – arba nebūtinai. Pati bakterija, kurią į savo organizmą susileido mokslininkas, vadinama Bacillus F - o ją vyras išgavo iš amžinojo įšalo pavyzdžio, gauto iš Mamuto kalno šiauriniame Sibiro regione Jakutske, 2009 metais. Pats A.Broučovas yra įsitikinęs, kad ši bakterija ne tik išgyveno amžinajame įšale, bet tomis sąlygomis tiesiog klestėjo. Anot A.Broučkovo, Bacillus F turi mechanizmą, kuris leido šioms bakterijoms išgyventi po ledu – ir tas pats mechanizmas galėtų pratęsti žmogaus gyvenimą, galimai neribotą laiką. Bandymai parodė, kad ši bakterija leido pelių patelėms susilaukti palikuonių vyresniame amžiuje nei įprastai. Paprastosios naminės musės taip pat pajuto teigiamą šių bakterijų poveikį. Tiesa, yra viena problema – pats mokslininkas iki pat šiol nežino, kaip tiksliai veikia minėtas mechanizmas. A. Broučkovas nėra vienintelis mokslininkas, tiriantis senovines bakterijas, išgautas iš amžinojo įšalo regionų visame pasaulyje – tačiau jis gali būti vienintelis, kuris tai daro ieškodamas amžinojo gyvenimo eliksyro. Ištisus dešimtmečius mokslininkai imdavo amžinojo įšalo pavyzdžius ir analizuodavo jų naudingąsias savybes. Štai Ligų kontrolės ir prevencijos centras (JAV) 2015 metais analizavo „didžiulį“ priešistorinį virusą, išgautą iš amžinojo įšalo savo slaptoje laboratorijoje (šiuo atveju virusas vadinamas „didžiuliu“, nes jį galima matyti per paprastą mikroskopą). O 2014 metais mokslininkai iš Rusijos mokslų akademijos sudėliojo genomo seką iš vaistams atsparios plazmidės, esančios bakterijoje, rastoje amžinajame įšale. Tokie senoviniai virusai yra itin sudėtingi, kadangi turi tūkstančius baltymais užkoduotų genų. Palyginimui, A tipo gripas turi vos 8 tokius genus. Kitaip tariant, apie juos nežinome dar labai daugybės dalykų. |