Naujas atradimas nustebino visus: aiškėja, kad paskendusiame paslaptingajame aštuntajame Žemės kontinente gyveno sunkiai įsivaizduojamo dydžio gyviai - „jiems čia buvo tikras inkubatorius“

Aštuntasis Žemės kontinentas – Zelandija – remiantis Naujosios Zelandijos, Naujosios Kaledonijos ir Australijos mokslininkų teorija, nuskendo maždaug prieš 35–50 mln. metų. Didžioji jo dalis dabar yra maždaug kilometro gylyje. Mums pažįstama Naujoji Zelandija yra tik maža, likusi virš vandens jo dalis. Tačiau prie paneriant po vandeniu, prieš maždaug 60 mln. metų, jo jo didžiulę (5,18 mln. km²) teritoriją vaikštinėjo senoviniai pingvinai.

Massey universiteto, Canterbury muziejaus, nacionalinio Te Papa Tongarewa muziejaus (Naujoji Zelandija), Bruce muziejaus ir Iowa universiteto (JAV) mokslininkai, kompiuteriu išanalizavę anksčiau mokslui nežinotų senovinių pingvinų iškasenas, padarė išvadą, kad būtent šie paukščiai tapo visų šiuolaikinių pingvinų protėviais.

Rugpjūtį tyrėjai paskelbė apie Šiaurinėje saloje (Naujoji Zelandija) rastas gerai išsilaikiusias paukščio liekanas, tarp kurių buvo ir kaukolė, ir nustatė jų amžių – maždaug 3 mln. metų. Anksčiau mokslininkai manė, kad kuoduotieji pingvinai gyveno Naujosios Zelandijos teritorijoje prieš 7 tūkstančius metų, ir naujasis radinys šį laiką gerokai praplėtė.

Mokslininkai nustatė, kad kaulai priklauso anksčiau nežinotai kuoduotųjų pingvinų rūšiai ir pavadino ją Eudyptes atatu. Tikėtina, kad būtent jų protėviai gyveno Zelandijoje iki jos apsėmimo, spėja mokslininkai iš Naujosios Zelandijos ir JAV.

Senoviniai pingvinai buvo ganėtinai panašūs į šiuolaikinius kuoduotuosius pingvinus, nors jo snapas ir buvo gracingesnis. Tai perša mintį, kad jo racionas skyrėsi nuo palikuonių dietos, kurią daugiausiai sudaro smulki žuvis, krilis ir vėžiagyviai. Tuo mat metu, senoviniai pingvinai buvo įspūdingų matmenų, pažymi mokslininkai: aukštesni nei 170 centimetrų ir svėrė beveik centnerį.

Pakrantės oloje rastos iškasenos gali įrodyti, kad „Naujoji Zelandija milijonus metų bioįvairovės atžvilgiu buvo populiariausia vieta jūriniams paukščiams“, pažymi Massey universiteto zoologas ir tyrimo vyr. autorius Daniel Thomas.

„Atsirado galimybė žvilgtelėti į karališkųjų pingvinų evoliuciją; mūsų radinys dar kartą pabrėžia Naujosios Zelandijos svarbą jūrinių paukščių vystymuisi. Remiantis turimomis ir vis dar atrandamomis iškasenomis, galima daryti prielaidą, kad Zelandija buvo tikru inkubatoriumi visai pingvinų įvairovei. Veikiausiai, būtent šiame kontinente atsirado pirmieji pingvinai, vėliau paplitę po visą Pietų pusrutulį. Šių pingvinų pavadinimas – Eudyptes atatu – kilo iš frazės „ata tū“ maorių kalba reiškiančioje „aušra“. Tai nuoroda, kad būtent šie paukščiai – mums žinomų kuoduotųjų pingvinų protėviai.

Eudyptes priskiriami kuoduotiesiems pingvinams. Planetoje egzistuoja nuo 4 iki 7 kuoduotųjų pingvinų rūšių. Tuo tarpu Naujojoje Zelandijoje – daugiau, nei bet kur kitur Žemėje, –bent jau dalį metų praleidžia net 13 pingvinų rūšių. Daugiau nei trečdalis iš ten gyvenančių 80 rūšių jūrinių paukščių, daugiau niekur nerandami, tvirtina Naujosios Zelandijos aplinkos apsaugos ministerija.

republic.ru