Įkvepiantis atradimas: magiškųjų grybų komponentas stebėtinai puikiai gydo depresiją ir su mažiau pašalinių poveikių - tačiau mokslininkai skelbia ir perspėjimą

Psilocibinas, aktyvusis vadinamųjų magiškų grybų komponentas, gali būti bent jau toks pats efektyvus, kaip terapiškai naudojamas antidepresantas.

Tokia išvada daroma iš ICL Psichodelinių tyrimų centro (PTC) mokslininkų atlikto tyrimo.

Išsamiausiame iš iki šiol atliktų bandymų, kuriais vertinamas terapinis „psichodelinio“ komponento potencialas, tyrėjai palygino dviejų psilocibino sesijų gydymą su plačiai naudojamo antidepresanto (SSRI klasės vaistu escitalopramu) šešių savaičių kurso poveikiu 59 žmonėms, sergantiems vidutine ar sunkia depresija.

New England Journal of Medicine publikuoti tyrimo rezultatai rodo, kad nors depresijos laipsnis sumažėjo abiejose grupėse, sumažėjimas pasireiškė greičiau ir stipriau.

Tačiau tyrėjai perspėja, kad psilocibino ir antidepresanto poveikio palyginimas nebuvo statistiškai reikšmingas. Reikėtų atlikti didesnius tyrimus su daugiau pacientų ir ilgesnį laiką, kad būtų aišku, ar psilocibinas veikia taip pat gerai, ar efektyviau nei naudojamas antidepresantas.

Psilocibino bandymo sesijoje savanoriai išgerdavo vaistą, klausydami muzikos, o per potyrį juos lydėjo psichologų paramos komanda, kurioje buvo ir registruoti psichiatrai. Visi savanoriai gavo tiek pat psichologinio palaikymo.

Žmonėms, gydytiems psilocibino preparatu — jį sukūrusi COMPASS Pathways PLC pavadino jį „COMP360“ — pasireiškė aiškus įvairių subjektyvių rodiklių pagerėjimas, tarp kurių gebėjimas jausti malonumą ir išreikšti emocijas, susilpnėjęs nerimas ir suicidinės mintys, padidėjęs gerovės pojūtis.

Tyrimą surengęs ir jam vadovavęs ICL PTC vadovas Dr. Robin Carhart-Harris sakė: „Šie dviejų psilocibino dozių terapijos palyginimo su 43 kasdienėmis vieno iš veiksmingiausių SSRI antidepresantų dozėmis palyginimas padeda suprasti psilocibino, kaip potencialaus psichinės sveikatos vaisto, kontekstą. Psilocibino grupėje remisijų dažnis buvo dvigubai didesnis, nei escitalopramo grupėje.

„Vienas iš svarbiausių šio darbo aspektų yra, kad žmonės gali aiškiai matyti tinkamai naudojamos psilocibino terapijos perspektyvas, tame pačiame tyrime matydami jos palyginimą su labiau pažįstamu, įsigalėjusiu gydymu. Šiame tiesioginiame palyginime psilocibinas pasirodė labai teigiamai.“

Gausėjantys įrodymai

Tyrime, vidutinę ar sunkią depresiją patiriantys 59 savanoriai gavo didelę psilocibino dozę ir placebo, arba labai mažą psilocibino dozę ir escitalopramą.

Psilocibino grupėje, 30 žmonių psilocibino dozę (25mg) gavo tyrimo pradžioje, o po trijų savaičių dar vieną 25 mg dozę. Šešias savaites jiems kasdien buvo duodamos placebo kapsulė: po vieną per dieną po pirmos dozės, o po antros dozės – po dvi per dieną.

Escitalopramo grupėje 29 žmonės gaudavo po 1mg psilocibino — tokia dozė laikoma per maža, kad būtų aktyvi ir mažai tikėtina, kad turėtų kokį nors poveikį. Be to, šešias savaites jie kasdien gaudavo escitalopramo: po vieną 10mg kapsulę kasdien po pirmosios dozės, ir po antrosios sesijos – po 2 (20mg per dieną) — maksimalią šio SSRI dozė.

Visų dalyvių būklė buvo vertinama standartizuotais depresijos simptomų stiprumo testais. Pagrindiniu, QIDS-SR-16, buvo vertinami depresijos simptomai skalėje nuo 0-27, kur didesni skaičiai rodo stipresnę depresiją. Bandymo pradžioje, vidutinis psilocibino grupės rodiklis buvo 14,5. Bet po šešių savaičių šis rodiklis sumažėjo vidutiniškai 8,0 taškais.

Atsakas, apibrėžtas kaip depresijos taškų sumažėjimas bent 50%, užfiksuotas 70% žmonių psilocibino grupėje, palyginus su 48% escitalopramo grupėje. Be to, simptomų remisija — matuojama penkių balų skalėje šeštąją savaitę — užfiksuota 57% psilocibino grupės savanorių, tuo tarpu escitalopramo grupėje – vos 28%.

Įkvepiantys atradimai

Tyrėjų komanda pažymi, kad nors rezultatai, bendrai žiūrint, teigiami, visiško placebo grupės nebuvimas ir maža tiriamųjų imtis riboja galimybę daryti išvadas apie kurį nors gydymą. Be to, prideda jie, bandomieji buvo daugiausiai baltieji, vyrai, ir santykinai gerai išsilavinę, o tai apriboja rezultatų ekstrapoliavimą įvairesnėms populiacijoms.

Psilocibino grupė pateikė mažiau pranešimų apie džiūstančią burną, nerimą, mieguistumą, seksualinę disfunkciją, nei escitalopramo grupė, o bendrai pašalinių poveikių lygis buvo panašus. Galvos skausmas kitą dieną po vaisto dozės buvo dažniausias pašalinis psilocibino poveikis.

Dr. Rosalind Watts, klinikinė bandymo vadovė ir anksčiau dirbusi CPR, sakė: „Šiuose tyrimuose labai svarbus kontekstas ir visi savanoriai gydyti ir per psilocibino sesiją ir po jų. Mūsų gydytojų komanda buvo pasirengusi pasiūlyti visišką paramą, įveikiant kartais sunkias emocines patirtis.“

Tyrimo vyr. tyrėjas ir Edmond J Safra vardo ICL Neuropsichofarmokologijos vadovas profesorius David Nutt, sakė: „Šie rezultatai toliau tvirtina gausėjančią įrodymų bazę, rodančią, kad žmonėms su depresija psilocibinas siūlo gydymo tradiciniais antidepresantais alternatyvą.

„Mūsų tyrime psilocibinas veikė greiiau už escitalopramą ir buvo gerai toleruojamas, o jo pašalinių poveikių profilis buvo visai kitoks. Ketiname atlikti daugiau tyrimų, kurie, jei bus sėkmingi, turėtų paskatinti psilocibino tapimą licencijuojamu vaistu.“

Skelbiamas perspėjimas

Tyrimo autoriai įspėja, kad nors pradiniai rezultatai įkvepia, pacientai su depresija neturėtų užsiimti psilocibino savigyda, nes komanda bandymus atliko, vaisto poveikiui sudarydama specialų klinikinį ir terapinį kontekstą ir reguliuojamą preparato dozę, parengtą laboratorinėmis sąlygomis. Jie pabrėžia, kad stebuklingųjų grybų ar psilocibino vartojimas be šių atsargumo piemonių pozityvaus poveikio gali ir nesuteikti.

Dr. Carhart-Harris pridūrė: „Naujausi tyrimai papildo ankstesnius mūsų atliktus atsparios depresijos gydymo psilocibinu bandymus, ir pateikia lig šiol įtikinamiausius įrodymus remiančius pastangas licencijuoti psilocibino terapiąj kaip reglamentuotą psichinės sveikatos intervenciją. Esu labai dėkingas už filantropišką paramą, suteikusią galimybę šį tyrimą atlikti.“

„Raginu tiek tyrėjus, tiek visuomenę įsigilinti į šiuos rezultatus, taip pat ir publikuotus pagrindinio pranešimo priedus.“

Nuoroda: New England Journal of Medicine.
DOI: 10.1056/NEJMoa2032994

Tyrimą finansavo Alexander Mosley labdaros fondas ir Psichodelinių medžiagų tyrimų centro įkūrėjai. Infrastruktūrinę paramą suteikė NIHR Imperial Biomedical Research Centre ir NIHR Imperial Clinical Research Facility.

Imperial College London
scitechdaily.com

* QIDS-SR16 tyrimas yra standartizuota 16 klaausimų apklausa, naudoajma įvertinti žmones, remiantis jų pateikiamais depresijos simptomais.