Šį ikonišką filmų efektą visi esate girdėję – garsusis „Vilhelmo riksmas“, skambėjęs daugiau nei 200 filmų: nuo „Žvaigždžių karų“ iki „Pixar“ animacinių filmų (Audio, Video)

Tai tas klasikinis riksmas, kurį kino žiūrovai prisimena visame pasaulyje, ir kartais dar vadinamas „Žvaigždžių karų riksmu“. Riksmas dažniausiai naudojamas, kai kas nors nušaunamas, nukrenta iš didelio aukščio ar išmetamas į orą nuo sprogimo.

Jis girdimas, kai Luke'as Skywalkeris nušauna audros karį Mirties žvaigždėje, kai Indiana Jones nušauna nacių kareivį ir net tada, kai „Žaislų istorijoje“ Buzzas Šviesmetis (Buzz Lightyear) išmetamas pro langą.

Jei nežinote, apie ką kalbame, „Vilhelmo riksmą“ galite pasiklausyti žemiau esančiame video:

Nors, visiškai aišku, kam priklausė stebuklingas riksmas, plačiai manoma, kad tai buvo aktorius, dainininkas ir dainų autorius Shebas Wooley – žmogus, labiausiai žinomas dėl dainos „Purple People Eater“.

Pirmajame filme, kuriame buvo girdėtas riksmas – 1951 m. „Distant Drums“ („Tolimi būgnai“), Wooley turėjo nekredituotą trumpą vaidmenį, kuriame vaidino eilinį Jessupą.

Filmo scenoje kareiviai brenda per Evergleidso pelkę (Floridoje), kai staiga vieną iš jų pačiumpa aligatorius ir nusitempia po vandeniu. Tuomet nelaimingas kareivis surinka ikoniniu tapusį „Vilhelmo riksmą“.

Vykdant postprodukcinius filmo įrašus, Wooley filmui įrašė įvairius vokalinius garso efektus, įskaitant partiją riksmų – jis buvo žinomas dėl savo riksmo sugebėjimų, kuo jis labai didžiavosi, pasak jo žmonos Lindos Dotson. „Jis visada juokaudavo, kaip jis taip šauniai rėkia ir miršta filmuose“, – sakė moteris.

Kodėl jis buvo pavadintas „Vilhelmo riksmu“, jei riksmą padaręs žmogus buvo Sheb Wooley? Riksmas buvo panaudotas 1953 m. filme „The Charge at Feather River“, kuriame eilinį Wilhelmą suvaidino Guy Madisonas. Jame Madisono personažas Vilhelmas pašaunamas strėle į šlaunį. Nuo to laiko šis riksmas buvo pramintas „Vilhelmu“.

Ši Holivudo tradicija/vidinis pokštas, kai tikslingai naudojamas riksmas įvairiuose filmuose, prasidėjo nuo garso efektų dizainerio Beno Burtto („Žvaigždžių karai“, „Indiana Jones“), kuris pastebėjo, kad tas pats „Vilhelmo riksmas“,  buvo naudojamas daugelyje „Warner Brother“ filmų: 1954 m. „Them“, 1956 m. „Helen of Troy“, 1968 m. „The Green Berets“  ir t. t.

Po to, neilgai trukus „Vilhelmo riksmas“  tapo Burtto asmeniniu garso parašu, ir kiti garso redaktoriai atkreipė į tai dėmesį. Sekdami Burtto pavyzdžiu, tokie redaktoriai kaip Richardas Andersonas („Poltergeist“) ir Markas Mangini („Gremlins“) pradėjo naudoti „Vilhelmo riksmą“ savo filmuose, paversdami šį mažą pokštą Holivudo tradicija.

Kai kurie režisieriai asmeniškai ieškojo „Vilhelmo riksmo“ ir paprašė, kad garso redaktoriai įdėtų jį į jų filmus kaip pagarbą puikiems praeities filmams. Tokie režisieriai, kaip Quentinas Tarantino ir Peteris Jacksonas, pamilo idėją į savo darbus įtraukti šiek tiek Holivudo istorijos ir stengėsi tai padaryti. Tarantino įdėjo garsųjį riksmą į savo filmus „Reservoir Dogs“, „Kill Bill Volume 1“ ir „Inglorious Bastards“. Riksmas taip pat girdimas visuose Jacksono „Žiedų valdovo“ filmuose.

„Vilhelmo riksmo“ efektas naudojamas net ir animaciniuose „Disney“ ir „Pixar“ filmuose, tokiuose kaip „Toy Story“ ir „Cars“; „Up“, „Monsters University“, „Beauty and the Beast“, „Aladdin“, „Kung Fu Panda“, „Hercules“ ir kt..

Be to, riksmą galima išgirsti vaizdo žaidime „Red Dead Redemption“ (2010) per ginklų kovas.