Kaip 1972-ieji tapo ilgiausiais metais žmonijos istorijoje – dėl visko kaltas vienas niuansas: paskutinį sykį jį patyrėme 2016 metais – sukėlė tarptautinės biržos ir serverių trikdžius (Foto, Video)

Mokslininkai bandė pažvelgti į praeitį ir įvertinti, kiek diena truko senovėje. Viena tyrėjų grupė mano, kad prieš 1,4 milijardo metų parą sudarė tik 18,7 valandos.

Tuo metu Mėnulis taip pat buvo maždaug 43 500 km arčiau Žemės nei yra dabar.

Iki 3,5 milijardo metų para pailgėjo iki maždaug 21 valandos. Žemė išlaikė šį paros ilgį beveik visą prekrambro periodą, iki maždaug 700 milijonų metų, kai Žemė vėl pradėjo lėtėti.

Vien potvynio greitėjimas per šimtmetį pailgina dieną 2,3 milisekundės. Tačiau yra ir kitų veiksnių, tokių kaip santykinis judėjimas tarp Žemės plutos ir išsilydžiusios šerdies, dėl kurio Žemėje atsiranda turbulencija, kuri keičia Žemės inercijos momentą, paveikdama sukimosi greitį dėl kampinio impulso.

Didelio masto geografiniai įvykiai, tokie kaip žemės drebėjimai ir poledyninio laikotarpio atgarsiai, vykę nuo paskutinio ledynmečio, taip pat keičia Žemės masės pasiskirstymą, taip paveikdami Žemės inercijos momentą, taigi ir jos sukimąsi.

Tam tikros žmogaus sukurtos struktūros taip pat gali paveikti Žemės sukimąsi. Pavyzdžiui, NASA mokslininkai apskaičiavo, kad Trijų tarpeklių užtvankoje sukauptas vanduo dėl masės pokyčio pailgino Žemės parą 0,06 mikrosekundės.

Keliamųjų sekundžių ateitis

Daugelis tarptautinių organizacijų siūlo pašalinti keliamąją sekundę dėl jos keliamų problemų. Daugelis kompiuterių sistemų sugenda, nes programinė įranga negali apdoroti papildomos sekundės.

Tarpkontinentinė birža, vienijanti įstaiga pasaulio biržas, įskaitant Niujorko vertybinių popierių biržą, sugedo vienai valandai, kai prie 2015 m. birželio 30 d. buvo pridėta keliamoji sekundė. Tais pačiais metais maršrutizatoriuose visame pasaulyje įvyko keletas tinklo gedimų, kurie paveikė „Twitter“, „Instagram“, „Pinterest“, „Netflix“ ir „Amazon“ darbą.

Tie, kurie priešinasi keliamosioms sekundėms, siūlo tarptautinio atominio laiko (TAI) ir pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) laiką, kurį naudoja kompiuterinės sistemos, laikyti atskirai nuo universalaus koordinuoto laiko (UTC). Pvz., kompiuteriai, kai tik reikia, visada gali paimti TAI ir konvertuoti į žmonėms skaitomą UTC arba vietos civilinį laiką.

Kiti prieštaraujantys teigia, kad sekundžių skaičiaus pridėti nebūtina, nes dreifas tarp Saulės laiko ir atominio laiko yra per mažas, kad būtų galima pastebėti.

„Mano prognozėmis, kurios būtų teisingos tik tuo atveju, jei Žemės sukimasis yra nepaprastai nuspėjamas, praeis daugiau nei 700 metų, kol laikrodis rodys 11:30, vietoj 12:00“, - sako JAV karinio jūrų laivyno observatorijos Laiko tarnybos vyriausiasis mokslininkas Demetrios Matsakis.

Tai suteikia mums daug laiko surasti kitą būdą, kaip pasaulio laikrodžius ir kompiuterius vėl sinchronizuoti su Žemės sukimusi.