Revoliucija alaus pramonėje - nealkoholinis alus irgi gali būti skanus

Didžiausia nealkoholinio alaus problema - skonis. Ir alkoholis čia niekuo dėtas - tiesiog nealkoholinio alaus gamybos būdai yra kitokie ir atkartoti autentišką alaus skonį yra labai sunku. Įprastas alus gaminamas pasitelkiant dviejų rūšių apynius - karčiuosius ir aromatinguosius. Kopenhagos universiteto mokslininkai teigia, kad didelė to aromato dalis yra prarandama, kai alus yra kaitinamas siekiant neutralizuoti alkoholį. Tiesa, nealkoholinis alus gali būti gaminamas ir atsisakius fermentacijos, bet ir tuomet aromatingųjų apynių skonis ir kvapas tiesiog negali atsiskleisti.

Taigi, nealkoholinis alus pasižymi silpnu skoniu arba yra papildomas skonio stiprikliais. Rezultatas visada tas pats - skonis netenkina didžiausių alaus mėgėjų. Žinoma, ne visas nealkoholinis alus yra vienodas. Egzistuoja ir kitokia nealkoholinio alaus rūšis, pagaminta absoliučiai nekreipiant dėmesio nei į apynius, nei į įprastus alaus gamybos būdus, nei į natūralias šio gėrimo skonines savybes. Toks pigus iš koncentruotų sirupų gaminamas nealkoholinis alus visada yra ir bus pakankamai šlykštaus skonio, bet gerą nealkoholinį alų įmanoma išgelbėti.

Danų mokslininkai modifikavo mieles Saccharomyces cerevisiae taip, kad šios išskirtų monoterpenų molekules. Kai šios modifikuotos mielės pridedamos į nealkoholinį alų, jos gėrimui suteikia apynių skonį ir aromatą. Tiesą sakant, mokslininkai teigia, kad tokios mielės apskritai panaikina būtinybę naudoti aromatinius apynius ir tai gali praversti gaminant ir įprastą alkoholinį alų.

Šios mielės nėra kažkas iš mokslinės fantastikos srities. Mokslininkai vysto šią technologiją ir ji taps naujos kompanijos „EvodiaBio“ intelektine nuosavybe. Manoma, kad tai ne tik padės sukurti skanesnį nealkoholinį alų, bet kartu išplės alaus gamybos būdus. Modifikuotos Saccharomyces cerevisiae mielės gali tapti ekologiškesne ir ekonomiškesne alternatyva aromatiniams apyniams. Ir jos jau bandomos keliose Danijos alaus varyklose.