[Išsami tema] Tai ką matome šiandien yra tik pusė – štai kas iš tikrųjų nutiko dingusiai Romos Koliziejaus daliai (Foto)

Beveik 2000 metų senumo amfiteatras kadaise buvo beveik dvigubai didesnis nei šiandien. Nuo tada, kai ankstyvaisiais amžiais jame kovojo pirmieji gladiatoriai, Koliziejus išgyveno daugybę nelaimių. Temperamentinga žemės plutos geografija Italijoje apima ne tik Pompėją. Didysis Romos miestas – kadaise didžiausias savo laiku pasaulyje – sugriuvo ne kartą. Kartą įvykęs galingas žemės drebėjimas kartu su didžiąja Romos dalimi sunaikino pusę Koliziejaus.

443 m. po Kr. centrinėje Italijoje įvyko žemės drebėjimas – jis sukėlė pirmuosius Romos Koliziejaus ir Pompėjaus teatro griuvimus.

2000 metų senumo statinys

443 m. Flavijaus amfiteatras (taip tuomet buvo vadinamas Koliziejus, pavadintas Flavijaus dinastijos vardu) jau egzistavo ilgiau nei tris su puse šimtmečio.

Statybos prasidėjo 70 m. po Kr., valdant imperatoriui Vespasianui, kurio kariuomenė apiplėšė Jeruzalę. Romos armija išvyko su auksu, kuriuo sumokėjo už Koliziejaus statybas.

Daugelis įtaria, kad romėnai tada privertė savo belaisvius, naujai pavergtus žydus, pastatyti milžinišką pastatą. Buvo pastatyti akmenų kompleksai ir gladiatorių zonos, supančios teritoriją, kuri netrukus taps gyvybingo pirmojo amžiaus metropolio centru. Imperatorius Vespasianas mirė 79 m. po Kr., o Flavijaus amfiteatras buvo baigtas po vienerių metų, valdant jo sūnui Titui (nors kurį laiką darbai tęsėsi).

Nuo pat atidarymo Koliziejų užplūsdavo beveik visų klasių romėnai. Jų valdovai juos „maitino“ kruvinomis pramogomis, tikėdamiesi patys išvengti ištroškusių piktų plebėjų apetito. Romos imperijos troškimas užkariavimams ir kraujui nebuvo paslaptis, o dabar jie pastatė žaidimų aikštelę tenkinti savo aistroms.

Neilgai trukus Flavijaus amfiteatras „pajuto romėnų dievų rūstybę“. 217 m. mūsų eros metais ugnis prarijo viršutinius parapetus ir didelę dalį interjero. Remontas buvo baigtas tik po šimtmečio. Bet didingas pastatas jau buvo praradęs dalį savo didybės.

Iki V amžiaus gladiatorių era beveik baigėsi. Kruvinasis senovės gladiatorių amžius oficialiai baigėsi 404 m. po Kr. Vis labiau krikščioniškoje Europoje imperatorius Honorijus uždarė gladiatorių mokyklas, o tada visiškai uždraudė gladiatorių kovas.

Kai 443 m. po Kristaus Pietų Italiją sukrėtė žemės drebėjimas, klestinčios, galingos Romos imperijos era jau ėmė atrodyti kaip tolimas palikimas. Drebėjimo metu Koliziejaus išorinio žiedo gabalas subyrėjo. Tai buvo pirmoji didelė žala pastatui, bet tikrai ne paskutinė.

Užpuolikai pradėjo naikinti ir dalintis Romos imperiją. 449 metais vestgotai apiplėšė Romą. Jų pamatytas Koliziejus jau buvo smarkiai sunykęs. Roma krito 472 m.; vestgotai ir kitos gentys kurį laiką kėsinosi į Romos imperijos teritoriją. Kariniais užkariavimais garsėjanti Romos imperija buvo sunaikinta. Koliziejus ir pati Roma nyko.

Romai oficialiai žlugus, žmones ištiko sunkūs laikai. Turėdami mažai darbo ir pajamų, jie pradėjo išgauti ir pardavinėti kalkakmenio gabalus iš senovės Koliziejaus. Amfiteatras laikui bėgant buvo nusiaubtas.

Religiniai valdovai senovinį cirką pavertė bažnyčia ir kapinėmis, o apačioje esantys tuneliai tapo butais. Tai buvo tinkama metafora to, ką atneš ankstyvųjų viduramžių era.

XII amžiuje jį užvaldė kito karaliaus tuštybė. Buvęs Flavijaus amfiteatras tapo Frangipani šeimos pilimi. Koliziejus iki to laiko jau buvo patyręs didelę žalą dėl gaisro, didelio žemės drebėjimo 443 m., badaujančių romėnų, siekusių parduoti jo kalkakmenį, ir daugiau nei tūkstantį metų stichijų. Tačiau 1349 m. jis patirė didžiausią nuostolį.

1349 m. Pietų Italiją sukrėtė niokojantis žemės drebėjimas, o pietinė statinio pusė sugriuvo. Koliziejus dabar atrodė labiau panašus į tą, kurį atpažįstate šiandien.

Per žemės drebėjimo griūtį nukritęs akmuo buvo panaudotas Šv. Petro bazilikos ir daugybės kitų Romos paminklų statybai. Techniškai kitos Koliziejaus pusės visai netrūksta: ji išsibarsčiusi visoje Romoje ir sudaro didžiąją dalį kitos architektūros.

Judėjimas siekiant išsaugoti Koliziejų pirmiausia prasidėjo nuo XVII amžiaus popiežių kalbų, kurie manė, kad čia galėjo būti nukankinti pirmieji krikščionys.

Tačiau, Koliziejaus atkūrimas prasidėjo tik nuo 1990 m. XXI amžiaus pradžioje jis buvo išrinktas vienu iš Naujųjų Septynių pasaulio stebuklu. Šiandien Koliziejus yra pripažintas turistų lankomas objektas – na, bent jau likusios jo dalys.