Reta Bizantijos imperijos moneta turi ilgai slėptą paslaptį – pagaliau po 1000 metų „nežemiška“ jos mįslė atskleista

1054 m. po Kr. netoliese esančios žvaigždės resursai baigėsi ir sprogo akinančiu supernovos sprogimu. Nors sprogimas buvo nutolęs per 6500 šviesmečius, jis buvo aiškiai matomas danguje virš Žemės 23 dienas ir kelis šimtus naktų po to.

Sprogimas, dabar žinomas kaip SN 1054, buvo toks ryškus, kad kinų astronomai pavadino jį „svečia žvaigžde“, o Japonijos, dabartinio Irako ir galbūt Amerikos dangaus stebėtojai užfiksavo staigų sprogimo atsiradimą raštu ir akmenimis. Tačiau Europoje, kurią tuo metu daugiausia valdė Bizantijos imperatorius Konstantinas IX ir krikščionių bažnyčia, didelis, akinantis sprogimas danguje nebuvo paminėtas nė karto.

Kodėl ne? Ar bažnyčia tiesiog ignoravo šią spontanišką žvaigždę, ar buvo niekšiškesnis sąmokslas, kuriuo siekiama nuslėpti kosmoso tikrovę? Remiantis naujais tyrimais, užuomina į atsakymą gali slypėti netikėtoje vietoje: itin retoje auksinėje monetoje.

2022 m. rugpjūčio mėn. žurnale „European Journal of Science and Theology“ paskelbtame tyrime tyrėjų komanda išanalizavo keturių Bizantijos auksinių monetų, nukaldintų valdant Konstantinui IX, 1042–1055 m., seriją.

Nors trijose monetose yra tik viena žvaigždė, autoriai teigia, kad ketvirtoji moneta, kurioje pavaizduotos dvi ryškios žvaigždės, įrėminančios imperatoriaus galvos atvaizdą, gali būti subtilus ir galbūt eretiškas 1054 m. supernovos vaizdas.

Remiantis komandos aiškinimu, imperatoriaus galva gali simbolizuoti saulę, rytinė žvaigždė – Venerą – reguliariai matomą objektą, dar vadinamą „ryto žvaigžde“, o vakarų žvaigždė – SN 1054, kuri buvo matoma beveik mėnesį kartu su Venera. Komanda priduria, kad dvi žvaigždės taip pat gali atstovauti kariaujančioms Rytų stačiatikių ir Vakarų katalikų bažnyčioms, kurios atsiskyrė viena nuo kitos per įvykį, vadinamą Didžiąja schizma 1054 m. liepos mėn.

Jei šis aiškinimas teisingas, o retoje monetoje yra SN 1054, tai rodo, kad Bizantijos mokslininkams galėjo būti uždrausta studijuoti ar rašyti apie supernovą dėl religinių apribojimų. Iš esmės bažnyčia galėjo turėti „filosofinį išankstinį nusistatymą prieš bet kokius pastebėtus pokyčius tariamai tobulame ir amžiname naktiniame danguje“, rašė tyrėjai.

Kartu su to meto schizmos chaosu bažnyčios pareigūnai galėjo manyti, kad būtų protinga tiesiog ignoruoti supernovą. Tačiau bent vienas protingas mokslininkas galėjo rasti būdą, kaip apeiti cenzūrą.

„Atsižvelgiant į Bažnyčios požiūrį į astronomiją, būtų stipri paskata nepranešti apie bet kokį įvykį, įskaitant akivaizdžią supernovą, kuri keltų grėsmę teologiniam/astronominiam status quo“, – rašė tyrimo autoriai. „Galbūt vienas iš būdų, kaip sumaniam Konstantinopolio universiteto astronomui užfiksuoti įvykį, būtų panaudoti šifrą, šiuo atveju nukaldintą specialaus leidimo monetą, kuri buvo nukaldinta po 1054 m. įvykio.

Tyrėjai taip pat aplankė įvairias muziejų kolekcijas, kad ištirtų 36 šios dviejų žvaigždžių monetos kopijas, kurios išryškino dar vieną savotišką detalę. Monetose pavaizduotos vakarinės žvaigždės dydis nebuvo vienodas, tačiau laikui bėgant atrodė, kad jis mažėjo – galbūt tai reiškia laipsnišką SN 1054 pritemdymą Žemės danguje.

Tai pagrįstos hipotezės, nors joms trūksta konkrečių įrodymų, pripažįsta tyrimo autoriai. Žvaigždžių dydis ir išsidėstymas monetose gali reikšti visai ką kitą ir tik sutapti su supernovos atsiradimu. Be to, nė vienai iš 36 ištirtų monetų nėra tikslios datos, todėl neįmanoma pasakyti, ar jos buvo nukaldintos prieš pasirodant supernovai, ar po jos.

Šiandien SN 1054 vis dar matomas kaip Krabo ūkas, nors jums reikės labai gero teleskopo, kad galėtumėte tinkamai pamatyti jo grožį.