Įspūdingą kelionę atlikęs senovinis laivas pateikė naujų žinių apie viduramžių Europą (Foto)

Didžiulį prekybinį laivą, vadinamą Skaftö sudužimu, 2003 m. jūros dugne į šiaurę nuo Geteborgo pirmą kartą aptiko vietinis naras. Vėliau tais pačiais metais Bohusleno muziejaus jūrų archeologai organizuotai nardė laivo nuolaužų vietoje ir aptiko, kad maždaug 1440 m. nuskendusiame laive buvo gausybė įvairaus krovinio.

Dabar Geteborgo universiteto jūrų archeologai, atlikę naują analizę, parengė išsamų radinių aprašą. Atlikę cheminę analizę ir naudodami pažangius vaizdavimo metodus, jie nustatė, kad krovinį sudarė statybos reikmenys – varis, ąžuolo mediena, negesintos kalkės, derva, plytos, stogo čerpės ir kita.

Tyrėjams pavyko identifikuoti kalcio oksidą (paprastai vadinamą negesintomis kalkėmis), kurio kilmės vieta yra Gotlando sala. Tai ypač nustebino – nes tyrėjai nežinojo, kad negesintos kalkės XV a. buvo eksportuojamas iš Gotlando.

„Atliktos analizės leidžia susidaryti labai išsamų paskutinės laivo kelionės vaizdą, taip pat pasakoja apie geografinę jo krovinio kilmę. Dauguma šių duomenų mums yra visiškai naujos žinios“, – sako pagrindinis tyrimo autorius, jūrų archeologas Staffanas von Arbinas.

Paaiškėjo, kad varis buvo kasamas dviejose dabartinės Slovakijos vietovėse. Išnagrinėję viduramžių šaltinius, mokslininkai mano, kad varis iš Slovakijos kasybos rajonų Karpatų kalnuose buvo gabenamas upių sistemomis į Gdansko uostamiestį.

„Todėl labai tikėtina, kad būtent Gdanske laivas priėmė krovinį, prieš tęsdamas savo paskutinę kelionę“, – teigia mokslininkas.

Tolesnė krovinio analizė rodo, kad laivas plaukė į Vakarų Europos uostą – galbūt kažkur Belgijoje – kai dėl nežinomų priežasčių bangos jį įveikė Švedijos Bohusleno salyne.

„Manome, kad galutinis laivo kelionės tikslas buvo Briugė. XV a. šis miestas buvo svarbus prekybos centras. Taip pat žinome, kad Vidurio Europoje išgautas varis iš ten buvo gabenamas į įvairius Viduržemio jūros uostus, įskaitant Veneciją“, – aiškina S.von Arbinas.

Naujasis tyrimas paskelbtas žurnale „International Journal of Nautical Archaeology“.

Parengta pagal „IFL Science“.