Atkūrė, kaip galėjo atrodyti prieš 400 metų nuo sifilio mirusi moteris: liga paveikė veido kaulus

Lytiškai plintanti infekcija buvo tokia sunki, kad jos kaukolė liko nusėta kaulo pažeidimais. Dabar mokslininkai, atlikę naują tyrimą, sukūrė apytikslį šios moters veido atvaizdą (aproksimaciją).

Nors apie moters tapatybę žinoma nedaug, ji nugyveno 25–30 metų, o jos kaulai maždaug prieš dešimtmetį buvo atkasti Skriðuklausturo vienuolyno kapinėse Islandijos rytuose. Remiantis , internetinio istorinių skeletų archyvo „Northern Heritage Network“ skelbiamo kaukolės 3D modelio analize, mokslininkai daro išvadą, kad ji ne tik sirgo sifiliu, bet ir turėjo osteoartritą bei dantų emalio hipoplaziją – dantų defektą, atsiradusį dėl netinkamos mitybos vaikystėje.

„Trečios stadijos sifilis atsispindi labai įtikinamai, – teigia Brazilijos grafikos ekspertas ir vienas iš tyrimo autorių Cícero Moraesas. – Nejauku matyti taip atrodantį veidą, praradusį dalį savo struktūros, ir padėtį, kai sužalojimas pasiekia kaulus“.

Nors kaukolės apatinio žandikaulio nėra, C.Moraesas pasinaudojo 3D modeliu kaip orientyru, taikydamas virtualias kaukolės ir audinių žymes, kurios padėjo atkurti mirusios moters veido formas. Kurdamas galutinį veido aproksimacijos variantą, jis taip pat išnagrinėjo kitas europietiškos kilmės moterų, mirusių maždaug tokio pat amžiaus kaip ši moteris, kaukoles, esančias duomenų bazėje – o taip pat virtualaus donoro kontūrus.

„Mirties priežastį – turint tik kaukolę kaip atskaitos tašką – labai sunku nustatyti, – sako C.Moraesas, – Tačiau akivaizdu, kad sifilis tam žmogui sukėlė daug problemų“.

Skirtingai nei šiandien, kai antibiotikai – tokie kaip penicilinas – gali greitai pašalinti sifilį, XVI a. europiečių kilmės žmonės, norėdami palengvinti šios ligos simptomus, dažnai pasikliaudavo augaliniais vaistais, gautais iš šventojo gvajoko (Guaiacum sanctum), ir odos tepalais su gyvsidabriu. Taip pat buvo populiarus kaitinimasis pirtyje – kas, kaip klaidingai manyta, padėdavo pašalinti „sifilitinius nuodus“, rašoma 2021 m. žurnale „Journal of Military and Veterans' Health“.

Rekonstrukcijoje matyti per moters dešinįjį skruostą besidriekiantys pažeidimai, kurie tęsiasi iki atviros žaizdos ant kaktos. Tyrėjai nusprendė moteriai suteikti šviesius plaukus, kad ji atrodytų tikroviškesnė ir kad aproksimacija būtų „pavyzdys, kaip liga vystosi žmogui [bei parodo], kaip sifilis gali tapti kažkuo labai rimtu, jei nėra tinkamai gydomas“, teigiama tyrime.

„Akivaizdu, kad šiandien, kai turime vaistų, tokia situacija, kokia matyti aproksimacijoje, yra labai mažai tikėtina“, – teigia C.Moraesas, – tačiau neįtikėtina nereiškia neįmanoma“.

Parengta pagal „Live Science“.