Mirtinai sušalo lūšnoje: tragiškas gražiausios laukinių Vakarų moters likimas (Foto)

Baby Doe mirė neturėdama nė skatiko, bet ji saugojo sidabro kasyklą, kai sidabaras buvo visiškai nuvertėjęs. Šią kasyklą ji buvo paveldėjusi iš savo sutuoktinio, mirusio 36 metais anksčiau už ją.

Tačiau pirmiausia patyrinėkime, kaip ji pelnė „vienos dailiausių, spalvingiausių ir patraukliausių moterų kasyklų Vakaruose“ reputaciją, rašo thevintagenews.com.

Elisabeth Tabor, kurios mergautinė pavardė buvo McCourt, gimė 1854 metais Viskonsino Oškošo miestelyje, katalikų šeimoje ir buvo ketvirtas vaikas iš vienuolikos. Jos tėvas, vienos drabužių parduotuvės verslo partneris, taip pat buvo atidaręs pirmąjį kino teatrą tame mieste. Nuo pat mažų dienų motina mokė Elizabeth, kad jos išorinis grožis yra geriausia jos investicija, todėl ji net buvo atleista nuo namų ruošos darbų.

Griežtas tėvas prieštaravo tokiam auklėjimui ir, nepaisydamas dukters norų tapti aktore, primygtinai reikalavo, kad ji dirbtų šeimos drabužių parduotuvėje.

Tačiau puiki išvaizda ir išskirtinis požiūris į savo gyvenimą padėjo Elizabeth ištrūkti iš mažo Viskonsino miestelio. 1876 metais ji tapo vienintele moterimi, dalyvavusia čiuožimo varžybose – ir jas laimėjo.

Tai mažo miestelio bendruomenėje sukėlė skandalą, nes jai teko vilkėti kostiumu, kuris atidengė dalį kojų. Tačiau toks jos poelgis tiesiog apakino jos būsimą vyrą Harvey Doe.

Netrukus Elizabeth ir Harvey susituokė ir persikėlė gyventi į Centrinį miestą Kolorade, kur jiems buvo patikėta rūpintis Harvey tėvo investicijomis į kalnakasybos verslą. Elizabeth labai greitai suprato, kad jos vyras nesugeba prižiūrėti kasyklų operacijų, todėl perėmė reikalus į savo rankas. Manoma, kad būtent tuomet Elizabeth prigijo jos pravardė, nes ji rengdavosi vyriškais drabužiais ir kartu su kitais kasyklos darbininkais leisdavosi į šachtą, taip pelnydama jų pagarbą ir susižavėjimą.

Nereikia nė sakyti, kad tai ne itin patiko kitoms Kolorado miestelio, kuriame jie gyveno, moterims.

Atrodė, kad Baby Doe reputacija seka jai iš paskos, kad ir kur ji bepasirodytų. Daili, ekstravagantiška ir savo įgimtu žavesiu galinti mesti iššūkį griežtiems lyčių stereotipams – ji buvo kiekvieno vyro svajonė ir kiekvienos žmonos košmaras.

Kai jos pačios vyrą įtraukė alkoholizmo liūnas, Baby Doe užmezgė romaną, dėl kurio vėliau patyrė persileidimą ir išsiskyrė su savo vyru.

Beveik atstumta bendruomenės ir persekiojama gėdos dėl neištikimybės, Elizabeth Doe persikėlė gyventi į kaimyninį Lidvilio miestą.

Čia ji dar kartą tapo neoficialia Vakarų miestelio karaliene. Jos grožis traukė daugybę gerbėjų, bet kas galėjo konkuruoti su sidabro magnatu Horace`u Taboru, kuris kiekvieną dieną iškasdavo sidabro už 2 tūkst. dolerių?

H. Taboras, klestinčios sidabro kasyklos „Matchless Mine“ savininkas, vietos gyventojų vadinamas Lidvilio sėkmės karaliumi, jau 25 metus buvo vedęs savo gyvenimo bendražygę Augustą Tabor, bet beprotiškai įsimylėjo jaunąją Baby Doe. Kai jo romanas su 24 metais jaunesne Elizabeth iškilo viešumon, jis – didelei gėdai – ryžosi nutraukti savo santuoką.

Kai tik skyrybų procesas baigėsi, H. Taboras Vašingtone, kur trumpai ėjo JAV senatoriaus pareigas, vedė Elizabeth, kuri per vestuves net pamelavo savo amžių – ji pareiškė, kad jai yra 22 metai, nors iš tikrųjų buvo 28. Šiai vilioklei tuštybės tikrai netrūko – vien tik jos vestuvinė suknelė naujajam sutuoktiniui atsiėjo 7500 dolerių. Pavertus į dabartinę sumą, tai sudarytų maždaug 178 tūkst. dolerių. Pridėkime 2 mln. dolerių vertės deimantų vėrinį ir būrį garbingų svečių, tarp kurių buvo net tuometinis JAV prezidentas Chesteris A. Arthuras, ir prieš jūsų akis iškils prabangių Baby Doe vestuvių vaizdas.

Visuomenė vėl įtūžo. H. Taboro skyrybos ir greitos vedybos sukėlė skandalą, kuris sutrukdė porai įsitvirtinti aukštuomenėje. Vos po kelių mėnesių H. Taboras pralaimėjo Kolorado gubernatoriaus rinkimus, ir sutuoktiniai persikėlė gyventi į Denverį.

Netrukus jų santuoka davė vaisių. 1884 metais porai gimė jų pirmoji dukra Lilly. Kūdikis buvo pakrikštytas per ištaigingą krikštynų ceremoniją, kurios metu buvo apvilktas 15 tūkst. dolerių kainavusiais rūbeliais. Tačiau Baby Doe buvo gera motina – ji likdavo namuose prižiūrėti dukrelės, kai jos vyras vykdavo į verslo keliones. Po penkių metų sutuoktiniai susilaukė antrosios dukters. Pagerbdami savo laimę ir sidabro kasyklą „Matchless Mine”, megaitei jie davė Silver Dollar vardą.

Tačiau poros laimė netruko ilgai. 1893 metais kilus ekonominei krizei, kuri turėjo įtakos visiems Amerikos ekonomikos sektoriams, pradėjo smukti sidabro kaina. „Matchless Mine“ teko uždaryti, nes sidabras tapo praktiškai bevertis. Kad gautų lėšų pragyvenimui, Taborų šeima buvo priversta parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Baby Doe taip pat išpardavė savo juvelyrinius dirbinius. Netrukus šeima pardavė ir savo namą Denveryje. Kad uždirbtų nors šiek tiek pinigų, 65 metų H. Taboras pradėjo dirbti eiliniu kasyklos darbininku.

Šeima apsigyveno viename pensione ir iki 1898 metų kentė didelį nepriteklių. Kad išgelbėtų šeimą nuo visiško skurdo, seni bičiuliai politikai padėjo H. Taborui įsidarbinti Denverio pašto viršininku. Šeima gyveno iš H. Taboro 3700 dolerių metinio atlyginimo ir glaudėsi paprastame viešbučio kambaryje. Netrukus sušlubavo H. Taboro sveikata, ir praėjus 15 mėnesių nuo darbo pašte pradžios jis mirė.

Teigiama, kad net gulėdamas mirties patale jis nesugebėjo atsisveikinti su savo kasykla, kuri atnešė jam tiek daug turtų. Visai prieš pat savo mirtį savo žmonai jis nurodė: „Išsaugok „Matchless“. Ji vėl uždirbs miljonus, kai sidabras atsigaus“.

Ir ji įvykdė jo valią.

Po vyro mirties Baby Doe kurį laiką dar gyveno Denveryje, o tuomet kartu su dukromis grįžo į kalnuotą ir atšiaurų Lidvilį. Kodėl ji priėmė tokį sprendimą, tiksliai neaišku, bet manoma, kad tai buvo susiję su „Matchless Mine“ kasykla. Porą metų ji nesėkmingai ieškojo investuotojų apleistai ir vandens užlietai kasyklai prikelti, bet galiausiai prarado „Matchless“ nuosavybės teises ir buvo priversta perleisti kasyklą naujiems savininkams.

Pastarieji leido jai toliau gyventi trobelėje prie kasyklos, nes Baby Doe nebeturėjo kur eiti. Ši trobelė – buvusi pašiūrė kasyklos įrankiams susidėti – buvo visiškai nepritaikyta šaltoms Kolorado žiemoms, ir Baby Doe teko joje gyventi itin sunkiomis sąlygomis.

Kai dukros išvyko gyventi atskirai, Baby Doe atsidavė religijai. Neturėdama pinigų, ji valgydavo sužiedėjusią duoną ir gyvūnų taukus. Tokiame skurde ji pragyveno net 35 metus.

Kadaise klestėjusį Lidvilį taip pat apleido daug gyventojų, ir miestelis pamažu virto vaiduokliu. Liudininkai rašė, kad Baby Doe klaidžiodavo tuščiomis gatvėmis, apsivilkusi suplyšusiais moteriškais bei vyriškais drabužiais, avėdama kalnakasių batais ir pasikabinusi kryžių, todėl daug kas ją pradėjo laikyti pamišėle.

Kaip ir smukusi sidabro vertė, Baby Doe iš geriausiai besirengusios Vakarų gražuolės virto vargše senute, kuri vyniojo savo pėdas į džiuto maišus, kad jos nesušaltų. Tačiau vieną 1935 metų žiemos rytą po itin stiprios pūgos kaimynai pastebėjo, kad iš kasyklos trobelės kamino nerūksta dūmai. Patikrinę trobelę, jie rado Baby Doe, mirtinai sušalusią ant savo lūšnos grindų. Manoma, kad jai tuo metu buvo 81 metai.

Nepaisant tragiškos baigties, Baby Doe legenda įkvėpė sukurti operą ir net kino filmą. Jos istorija atspindėjo tiek didžiulę sėkmę, tiek tragišką žlugimą, kurį aukso karštinės ir kasyklų bumo laikais patyrė daug Vakarų gyventojų ir miestų. Tačiau Baby Doe gyvenimo tyrinėtoja Judy Temple taip pat mano, kad ji galėjo būti viena iš tų moterų, kurios buvo nubaustos ir atstumtos visuomenės už savo grožį ir įsitvirtinusių socialinių normų laužymą.